TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES peržiūrės politikos prioritetus

2014 05 28 10:38
J. M. Barosso AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį sutarė iš naujo įvertinti Bendrijos politikos prioritetus po skaudžios nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios ir prieš dabartinį politinį isteblišmentą nusistačiusios partijos.

Į neformalų susitikimą aptarti rinkimų rezultatų susirinkę 28-ių bloko valstybių lyderiai suteikė Europos Vadovų tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy mandatą suformuluoti politikos prioritetus, pradedant tokiais klausimais kaip nedarbo mažinimas ir baigiant energetika.

H.Van Rompuy išvados, parengtos po dvišalių derybų su valstybių narių vyriausybėmis ir susitikimų su parlamentarais, bus pateiktos apsvarstyti per kitą ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. „Rinkėjai pasiuntė griežtą žinią“, - sakė Europos Vadovų tarybos pirmininkas spaudos konferencijoje.

Pasak jo, dabar, kai Europa atsigauna po ekonominės krizės, reikalinga darbotvarkė, kurios prioritetai būtų augimas, nedarbo mažinimas ir konkurencingumas. H.Van Rompuy taip pat pabrėžė, jog „reikia tvirto atsako“ klimato kaitos iššūkiams, „postūmio“energetikos sąjungos link, taip pat pridūrė, jog būtina mažinti energetinę priklausomybę.

Į derybas atvykęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, kurio šalyje euroskeptikai pasiekė ypač įspūdingą proveržį, sakė, kad „Europa tapo per didele, per daug nurodinėjančia, per daug besikišančia, ir turi sutelkti dėmesį į augimą bei nedarbo mažinimą“.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kurio partija patyrė gėdingą pralaimėjimą kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam frontui, paragino kolegas iš kitų ES valstybių „atkreipti dėmesį į tai, kas nutiko Prancūzijoje“.

Nacionalinis frontas triumfavo rinkimuose, o F.Hollande'o Socialistų partija, gavusi vos 14 proc. balsų, liko tik trečia, į priekį praleidusi ir opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už liaudies judėjimą (UMP).

Galutiniai keturias dienas vykusio Europarlamento rinkimų maratono rezultatai dar nepaskelbti, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad prieš ES nusistačiusios partijos gavo 20-25 proc. balsų. Vis dėlto tradicinių ideologijų partijos toliau turės daugumą.

Bendrijos lyderių susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatytos nelengvos derybos dėl kandidatų vadovauti įvairioms Briuselio institucijoms, visų pirma įtakingai Europos Komisijai.

Anksčiau tai buvo tik bloko valstybių lyderių prerogatyva, o kandidatai būdavo aptariami už uždarų durų.

Tačiau naujausiose taisyklėse, išdėstytose Lisabonos sutartyje, nors miglotai, tačiau vis dėlto reikalaujama, kad lyderiai „atsižvelgtų“ į žmonių valią, pareikštą per rinkimus.

Remiantis šia nuostata, penkios didžiausios Europos Parlamento frakcijos išrinko savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą, o pastarieji dabar vykdo savo rinkimų kampanijas. Frakcijos įspėjo, jog tikisi, kad Bendrijos lyderiai pasirinks vieną iš šių penkių kandidatų.

Frakcijų teigimu, Europarlamentas yra vienintelė žmonių tiesiogiai renkama ES institucija, todėl toks Europos Komisijos vadovo skyrimas būtų geriausias būdas sustiprinti bloko demokratinį patikimumą.

Antradienį Europarlamento partijų lyderiai sutarė paremti buvusio Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio kandidatūrą į Europos Komisijos vadovus, nes centro dešiniosios pakraipos Europos liaudies partija (EPP) užėmė pirmą vietą rinkimuose.

Tačiau D.Cameronas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Švedijos vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas atvirai pasisakė prieš Europos Parlamento konservatorių iškeltą kandidatą, kurį kiti lyderiai parėmė.

Jei J.-C.Junckeriui nepavyks suformuoti 376 vietų daugumos ES asamblėjoje, lazdelę gali perimti antroje vietoje likusių socialistų kandidatas Martinas Schulzas.

Valstybių lyderiams nesutikus nė su viena Europarlamento pasiūlyta kandidatūra, gali kilti institucinė krizė.

„Mūsų pozicija tokia, kad nėra jokio automatinio ryšio tarp rinkimų rezultatų ir (Europos Komisijos pirmininko) paskyrimo“, - sakė Vengrijos premjeras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"