TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES pinigai keliauja abejotiniems tikslams

2012 11 09 6:25
"Terra Botanica" parkui Prancūzijoje išleista 16 mln. eurų ES pinigų./Užsienio spaudos nuotrauka

Auditoriai nustatė, kad daugiau kaip 5 mlrd. eurų, kuriuos pernai skyrė Europos Sąjunga (ES), buvo panaudoti netikslingai. Ir tai tokiu metu, kai visa Europa taupo! 

Kritikai teigia, jog tai rodo ES švaistūniškumą. Milžiniškos sumos išleistos tokiu metu, kai daugelį valstybių krečia krizė, biudžetai karpomi ir visa našta gula ant piliečių pečių. Europos auditorių teismo (nepriklausomos ES institucijos) išvados skelbiamos tariantis dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Tarp šalių kyla daug įtampos sprendžiant, kiek pinigų bus išleista per septynerių metų laikotarpį ir kokioms sritims. Auditoriai paragino ES vadovus sugriežtinti taisykles, kur leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.

"Kalbant paprasta kalba, pinigai nepasiekė tikslo arba buvo neoptimaliai išleisti, - pareiškė Europos auditorių teismo pirmininkas Vitoras Caldeira. - Mes išsiaiškinome, kad šalys narės deramai neatlieka savo darbo. Jos turi geriau valdyti ir kontroliuoti ES lėšas."

Pinigai nepasiekė tikslo žemės ūkio, žvejybos, sveikatos apsaugos srityse. Auditoriai mano, kad daugiausia klaidų padaryta dėl neteisingų paraiškų ir neišmanymo, kaip veikia sudėtingos ES taisyklės, bet yra ir keletas įtariamų sukčiavimo atvejų.

Didžioji dalis atsakomybės gula labiau ant nacionalinių vyriausybių ir vietos valdžios atstovų, kurios skirsto ir prižiūri ES fondus, bet dalį kaltės privalo prisiimti ir Europos Komisija (EK), nes ji galiausiai atsako už visus išleistus ES pinigus. Dabar EK nori 5 proc. padidinti ES biudžetą, nors maždaug 4 proc. išlaidų kaip tik ir susiję su klaidomis. "Prieš prašydama daugiau mokesčių mokėtojų pinigų Komisija turėtų geriau susidėlioti prioritetus, kam leisti pinigus, kuriuos ji turi", - įgėlė britų konservatorius Europos Parlamente Martinas Callananas.

Didžioji Britanija yra viena iš šalių, reikalaujančių nedidinti ES biudžeto, nes tai nesuderinama su taupymo laikotarpiu. Tačiau virtinė gavėjų siekia neprarasti dosnių išmokų žemės ūkiui ir regionų plėtrai, laiko tai vertybe skatinant ekonomiką.

Kaip švaistomi Europos pinigai, neseniai pasidomėjo britų dienraštis "The Sunday Telegraph". Paaiškėjo, kad ES pinigai nukeliauja tokiems dalykams kaip "Botanikos stebuklų šalis" Prancūzijoje, Biblijos sodas Lenkijoje ar muzikos festivalis Karibuose.

Projektas "Terra Botanica" Anžu regione Vakarų Prancūzijoje gavo 16 mln. eurų iš plėtros fondo. Į jį įeina įvairūs verslo centrai ir kino teatras bei vandens zonos ir beveik 6 ha sodų. ES tikisi, kad "Terra Botanica" pritrauks šimtus tūkstančių lankytojų ir duos apie 20 mln. eurų pajamų per metus.

Fondas taip pat skiria pinigų kasmetiniam keturių dienų muzikos festivaliui Gvadalupėje, prancūzams priklausančioje Karibų saloje. Organizatoriai tikėjosi, kad festivalis pritrauks žmonių į salą, kurioje beliko apie 12,4 tūkst. gyventojų, bet pernai jo svečiai iš užsienio sudarė tik 10 proc. lankytojų. ES vadina festivalį, per kurį skamba ritmenbliuzas, regis, gospelai ir džiazas, o muzikantai atvyksta iš Gvadalupės ir kitų Karibų salų, "kultūriniu tiltu tarp Afrikos, kreolų Amerikos ir Europos", o pačią salą apibūdina kaip "tolimiausią regioną", kuriam dėl tokios tolybės reikia ypatingos pagalbos. Apie 40 proc. visų jos metinių išlaidų padengia ES.

Lenkija gavo 628 tūkst.. eurų Biblijos sodui pietrytinėje šalies dalyje. Tas sodas bus sukurtas aplink miestelio bažnyčią, jame bus scenos iš Biblijos, tokios kaip liepsnojantis krūmas ir Kristaus krikštas Jordano upėje. Meno centras Balstogėje gavo beveik 30 mln. eurų, jo salėse bus rengiamos operos, koncertuos orkestrai. Visa tai turi suaktyvinti turizmą. Be to, centro statyba iš pradžių sukurs 182 darbo vietas, vėliau - dar 50.

Struktūrinių fondų parama ateina iš trijų kišenių: Europos regioninės plėtros fondo (ERDF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo. Jie skirti skurdžiausiems kiekvienos šalies regionams, kad šie greičiau įveiktų atotrūkį nuo turtingųjų. Neatsižvelgiant į gerovės lygį, šalis gauna kokią nors sumą pinigų iš pirmųjų dviejų fondų, o trečiojo lėšos skiriamos 14 neturtingiausių narių. ERDF tikslas - skatinti ekonomiką ir kurti darbo vietas, jis finansuoja tokius projektus kaip kelių tiesimas ar turistų pritraukimas. ESF skirtas padėti žmonėms rasti darbą.

Šiems fondams tenka beveik trečdalis Briuselio išlaidų. 2007-2013 metais tai sudarė 350 mlrd. eurų. Tačiau yra pernelyg daug projektų, kurių rezultatai minimalūs arba net neigiami. Pati EK pripažino, kad pinigai išleidžiami ne ten, kur reikia. Vienoje pernai pateiktoje, bet tik dabar paviešintoje ataskaitoje EK teigia, kad vien 2010 metais įsikišo į 49 regioninių programų finansinius reikalus ir tai sudarė apie 2,17 mlrd. eurų.

"The Telegraph", BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"