TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES pirmininkavimą perima Latvija

2014 12 31 12:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Latvija ketvirtadienį perima pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), atsidurdama priešakinėje fronto linijoje derybose su kaimynine Rusija dėl kruvinos krizės Ukrainoje.

Sausio 1 dieną prie Bendrijos vairo pusmečiui stosiančiai šiai Baltijos valstybei taip pat teks spręsti virtinę kitų opių klausimų, pradedant energetiniu saugumu, islamistų kovotojų keliama grėsme ir baigiant Graikijos ekonominėmis problemomis.

Vis dėlto būtent Kremliaus šešėlis labiausiai baugina 1,9 mln. gyventojų turinčią Latviją, kuri subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991-aisiais atkūrė nepriklausomybę, o 2004 metais tapo ES ir NATO nare.

Latvijos ir jos kaimynių Lietuvos bei Estijos nerimas smarkiai padidėjo, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pasiūlė numanomą karinę pagalbą prorusiškiems separatistams, kurie Ukrainos rytuose kaunasi su vyriausybinėmis pajėgomis.

Baltijos regiono šalys, kurios būgštauja, kad Maskva gali pamėginti vėl užimti buvusias sovietines bei carinės Rusijos žemes, paprašė NATO papildomų saugumo garantijų, rusų kariniams laivams ir lėktuvams beveik kasdien grėsmingai zujant prie jų sienų.

Nors Latvija yra tarp šalių, kurios ragina laikytis griežtesnės pozicijos dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje, šalies vyriausybė sako, kad jos pirmininkavimas Bendrijai nesirems jokiomis išankstinėmis nuostatomis.

„Tikrai nebūsime „antirusiška“ ar „prorusiška“ pirmininkaujančia šalimi ar pirmininkaujančia šalimi, kuri neatsižvelgia į visų valstybių narių požiūrius“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Ministras kalbėjo kitą dieną po to, kai Italijos diplomatijos vadovas Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) per vizitą Rygoje simboliškai perdavė jam Bendrijos vairą.

„Mūsų principinė pozicija, kuri nesikeis, yra nepripažinti Krymo“ Rusijos dalimi, sako E.Rinkevičius.

Latvijoje etniniai rusai sudaro apie ketvirtadalį visų šalies gyventojų ir nemaža jų dalis yra atvirai prokremliški.

„Jei reikalai Ukrainos rytuose gerės, jei Rusija bus (krizės) sprendinio, o ne problemos dalis, galėsime sušvelninti ar netgi atšaukti kai kurias sankcijas. Jei reikalai blogės, mes neišvengiamai turėsime naudoti šį instrumentą“, – sakė E.Rinkevičius.

Nepaisant Vakarų sankcijų poveikio ir krintančių naftos kainų, Rusijos gyventojų pritarimas prezidento Vladimiro Putino darbui vis dar yra maždaug 80 procentų.

Rusijos ekonominės bėdos taip pat neatrodo reikšmingai pakeitusios viešą prezidento poziciją dėl Ukrainos.

Pasiūlymas Baltarusijai

Latvijos pirmininkavimo ES kulminacija bus gegužės 21-22 dienomis vyksiantis Rygos viršūnių susitikimas; jo metu turi būti suplanuota nauja kryptis ES Rytų partnerystės programai, kuri labai nepatinka Rusijai.

Šia programa siekiama priartinti buvusias sovietines valstybes prie Vakarų; programa apima Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą.

E.Rinkevičius tikisi, jog šis viršūnių susitikimas pasiųs signalą, kad istoriniais ES asociacijos susitarimais su Gruzija, Moldova ir Ukraina „santykiai tarp rytinių partnerių ir ES nesibaigia“.

Jis taip pat tikisi, kad viršūnių susitikimo deklaracijoje bus „stiprus signalas dėl vizų liberalizavimo“ šios programos šalims.

Latvijos pirmininkavimas pirmiausia gali atverti duris Baltarusijai – Rusijos sąjungininkei su tam tikromis problemomis dėl žmogaus teisių, kuri padėjo tarpininkauti dėl netvirto Minsko susitarimo ir ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje.

„Galime turėti intensyvesnį dialogą tarp Baltarusijos ir ES, bet tai labai priklauso nuo Baltarusijos – kiek ši šalis nori įsitraukti“, – sakė E.Rinkevičius.

Latviai pirmininkavimą ES apskritai laiko pozityviu dalyku, nors ir „ne tokiu, dėl kurio širdis ima plakti greičiau“, sakė politologas Daunis Aueras.

„Bet kas, kas tolina Latviją nuo Rytų ir artina prie Vakarų, bus nenoromis priimta daugumos latvių“, – sakė šis Latvijos universiteto profesorius.

Vienintelė reali opozicija pirmininkavimui, kurią pastebėjo AFP, pasireiškė Nacionalinėje bibliotekoje, kur vyks dauguma susitikimų, - šiemet visuomenei atidarytos bibliotekos pagrindiniu įėjimu dabar gali naudotis tik ES akredituoti pareigūnai.

„Truputį žeminama, kai į savo pačių biblioteką tenka slinkti pro galines duris“, – sakė lankytojas Arnoldas Zarinis.

Latvijos ekonomika po įstojimo į ES išgyveno bumą, bet ją smarkiai paveikė pasaulinė krizė, jos produkcija susitraukė beveik ketvirtadaliu.

Skausmingas taupymo vajus pakeitė ekonomikos kryptį ir 2015 metais prognozuojamas 2,8 proc. augimas, buvo sudarytos sąlygos 2014 metais prisijungti prie euro zonos.

Po pusmečio, liepos 1 dieną, Latvija pirmininkavimą Europos Sąjungai perduos Liuksemburgui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"