TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES pritarė paliaubų planui

2008 08 14 0:00
Prancūzijos užsienio reikalų ministras B.Kouchneris lankydamasis Gruzijoje apžiūrėjo Rusijos aviacijos subombarduotą Gorio miestą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai per neeilinį posėdį, skirtą Pietų Osetijos konfliktui aptarti, pritarė Prancūzijos pasiūlytam paliaubų planui. Taip pat sutarta, jog į Gruziją turėtų būti pasiųstos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos.

Susirinkę ministrai išklausė Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnerio ataskaitą apie jo taikos misiją Tbilisyje. B.Kouchneris ragino ES valstybių atstovus prisidėti atkuriant stabilumą Pietų Kaukazo regione, tačiau vengė išsamiau kalbėti apie taikos palaikymo pajėgas. Prancūzijos užsienio reikalų ministro teigimu, Rusijai turėtų būti priimtinesnis "tarptautinių stebėtojų", o ne "taikdarių" terminas. Kada šie ES "stebėtojai" galėtų būti pasiųsti į konflikto zoną, kol kas neaišku. B.Kouchnerio teigimu, taikos palaikymo pajėgų klausimą visų pirma bus bandoma kelti Jungtinėse Tautose.

Pasibaigus susitikimui, ES plėtros komisaras Olli Rehnas pabrėžė, kad vienas pagrindinių ES tikslų bus pasiekti tvirtą paliaubų susitarimą tarp Gruzijos ir Rusijos bei užtikrinti, jog liautųsi civilių gyventojų kančios.

Salomė Samadašvili, Gruzijos ambasadorė prie ES, susitikimo išvakarėse buvo išreiškusi viltį, jog susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pasiryš įvardyti Rusijos veiksmus "agresijos aktu", pasmerks Gorio miesto bombardavimą ir patvirtins būtinybę išlaikyti Gruzijos teritorinį integralumą. ES diplomatai šių lūkesčių kol kas tikrai nepateisino.

"Senesnės narės yra atsargesnės, o naujosios narės, kurios turi savos patirties dėl Rusijos, yra aktyvesnės", - anksčiau teigė Slovėnijos, praėjusį mėnesį perdavusios Prancūzijai pirmininkavimą ES, užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis. Kitas ES diplomatas, norėjęs likti anonimu, pastebėjo, kad naujųjų ES valstybių narių atstovai parengiamųjų kalbų metu nebuvo tokie "agresyvūs" Rusijos atžvilgiu, kokiais paprastai dedasi.

Lenkija ir Baltijos valstybės, nepatikliai žiūrinčios į atsigaunančią ir jėgą demonstruojančią Rusiją, viešai smerkia tai, ką vadina Maskvos agresija prieš Gruziją, ir nori, kad ES užimtų griežtą poziciją.

Kitos šalys nėra linkusios rizikuoti ryšiais su viena svarbiausių ES energijos tiekėjų. Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pirmadienį kritikavo Gruziją ir sakė, kad klausimo dėl antirusiško fronto sukūrimo nėra. Pasak diplomatų, dauguma ES valstybių norėtų didžiausią dėmesį skirti taikos pastangų rėmimui ir humanitarinei pagalbai, o ne leistis į kaltinimų žaidimą ar demonstruoti simbolinius gestus. "Didžioji dauguma nori sutelkti dėmesį į tai, ko reikia (Gruzijoje)... Dėmesio centre yra ugnies nutraukimas, stabilizavimas ir pagalbos žmonėms teikimas", - sakė vienas diplomatas. "Jie nenori žaisti kaltinimų žaidimo", - pridūrė kitas. Antradienį Gruzija ir Rusija apsikeitė pareiškimais, kad netoleruos viena kitos karių būsimose taikos palaikymo pajėgose, kurios turėtų būti dislokuotos konflikto zonoje. Viena pirmųjų apie galimybę pasiųsti taikos palaikymo misiją paskelbė Estija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"