TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES rengia naujas sankcijas Rusijai

2015 01 30 6:00
Mariupolis. Dėl šiame mieste savaitgalį surengto išpuolio vakar į Briuselį suvažiavo ES užsienio reikalų ministrai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kito mėnesio viduryje paaiškės, ar Europos Sąjunga (ES) vieningai sureaguos į pastarąsias Rusijos remiamų separatistų atakas Ukrainoje, ar šį kartą pagalius į kol kas gana sklandžiai riedėjusius Bendrijos ratus ims kaišioti naujoji Graikijos vyriausybė.

Vakar Briuselyje į ES Tarybos (dar vadinamos Ministrų Taryba) posėdį susirinko valstybių narių diplomatijos vadovai. Susirinkimas sušauktas po savaitgalio atakų, kurias Ukrainos Mariupolio mieste surengė Rusijos remiami separatistai. Šis miestas jiems turi svarbią strateginę reikšmę - skiria separatistų kontroliuojamas teritorijas nuo Rusijos aneksuoto Krymo. Ministrai aptarė, kaip ES derėtų atsiliepti į šiuos išpuolius. Daugiausia kalbėta apie naujų sankcijų įvedimą, taip pat apie tai, kaip reikėtų reaguoti į Rusijos propagandos Vakaruose skleidžiamą informaciją. Jau taikomas ekonomines priemones suplanuota pratęsti bent iki šių metų rugsėjo.

Vis dėlto šis susitikimas buvo tik konsultacinio pobūdžio. Galutinis sprendimas dėl naujų ir anksčiau įvestų sankcijų bus priimtas tik vasario 12 dieną, kai Briuselyje susirinks ES šalių lyderiai.

Sprendimas taikyti naujas, griežtesnes sankcijas turi būti vienbalsis, bet toli gražu ne visos ES valstybės narės mano, kad joms naudinga privesti Rusiją prie finansinio kracho. Iki šiol vyriausybėms be didelių barnių pavykdavo susitarti dėl sankcijų, tačiau dabar nuogąstaujama, kad tik praeitą savaitgalį išrinktas Graikijos vyriausybės vadovas Alexis Tsipras vetuos siūlymą dar griežčiau ekonomiškai bausti Rusiją. Vos pasibaigus rinkimams jis ėmė prieštarauti ne tik ES ekonominei, bet ir užsienio politikai, bei pamažu sukti valstybės vairą Maskvos link.

Visiška izoliacija

Maskvoje leidžiamas dienraštis "Kommersant" perspėja apie skaudžiausią scenarijų: Rusija gali būti pašalinta iš tarptautinės tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kuri reguliuoja mokėjimo pavedimų cirkuliaciją tarp jos narių bankų. Tai reikštų, kad į Rusiją iš užsienio negalėtų patekti jokių lėšų, iš Rusijos į kitas valstybes - taip pat. Šalis būtų visiškai izoliuota finansiškai.

Panašių priemonių 2012 metais buvo imtasi prieš Iraną. Valstybės ekonomikai jos turėjo pražūtingų pasekmių.

Rusijos valdžia, iki šiol tikinusi pasaulį, kad naujų atsakomųjų žingsnių Vakarų sankcijoms nesvarsto, suprantama, išsigando šios prielaidos ir pagrasino keršyti. "Jūs tik palaukit ir pamatysit, - sakė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. - Norime pabrėžti, kad jeigu toks sprendimas bus priimtas, mes, žinoma, reaguosime. Ir mūsų atsakui tiek ekonomikos, tiek kitose srityse nebus jokių ribų."

Į jėgą atsakyti jėga

Pašalinimas iš SWIFT sistemos būtų bene griežčiausia ekonominė priemonė, kurią Vakarai galėtų taikyti Maskvai, pradėjusiai karą Rytų Ukrainoje ir vis nesiliaujančiai ten siųsti karių, ginkluotės bei pinigų. Tačiau amerikiečių dienraščio "The Wall Street Journal" apžvalgininkai mano, kad tikslingiau sankcijas taikyti ne visos šalies ekonomikai, o tiesiogiai Kremliui, ypač prezidentui Vladimirui Putinui ir jo aplinkos žmonėms.

Be to, analitikų nuomone, į karinę Rusijos agresiją Vakarai visų pirma turėtų atsakyti karinėmis priemonėmis - geriau apginkluoti Kijevą, kad jo pajėgos galėtų veiksmingiau priešintis Rusijos palaikomiems separatistams. Apžvalgininkai primena, jog Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ne kartą prašė Jungtinių Valstijų ir NATO pagalbos. JAV teisėkūra yra priėmusi teisės aktą paremti Ukrainos kariuomenę sunkiąja ginkluote, tačiau iki šiol Vašingtonas pasiūlė Kijevui tik neletalinę paramą: uniformų, neperšaunamų liemenių, šalmų, palapinių, komunikacijos bei medicinos priemonių, ir panašiai.

NATO šiuo klausimu pasisako griežtai: ir toliau rems Ukrainą, bet sunkiosios letalinės ginkluotės į šalį siųsti neketina, nes, kaip yra sakęs generalinis Aljanso sekretorius Jensas Stoltenbergas, "Ukrainos konflikto karinėmis priemonėmis neišspręsime."

"International Business Times", "The Wall Street Journal", inquisitr.com, foreignpolicy.com, Reuters, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"