TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES Rytų partnerystės viziją temdo nuomonių skirtumai

2015 05 21 16:05
cisarbitration.com nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.

25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais. Per šį viršūnių susitikimą, kuris rengiamas pirmąkart nuo Ukrainos krizės pradžios, vyks derybos dėl glaudesnių politinių ir prekybos santykių pagal ES Rytų partnerystės programą.

Airija, Liuksemburgas ir Ispanija, taip pat Azerbaidžanas ir Baltarusija į Latvijos sostinę siunčia savo užsienio reikalų ministrus.

Šios susitikimo baigiamojo pareiškimo juodraštyje, su kuriuo susipažino „EUobserver“, šalių lyderiai „iš naujo patvirtins, kad laiko Rytų partnerystę labai svarbia“ ir „iš naujo patvirtins savo bendrą viziją šiame strateginiame bei ambicingame“ projekte.

Tačiau viršūnių susitikimas taip pat išryškins nuomonių išsiskyrimą dėl “partnerystės” perspektyvų, nes kai kurios šalys abiejose pusėse linkusios apsiriboti minimalistine prieiga.

„Raktinis žodis bus diferenciacija“, – sakė vienas ES pareigūnas, turėdamas omenyje faktą, kad kiekvieną iš projekte dalyvaujančių šešių šalių yra skirtinga pagal demokratijos ir ekonomikos plėtros sąlygas.

Šis lankstus požiūris faktiškai reiškia pripažinimą, kad prieš šešerius metus pradėtas vykdyti Rytų partnerystės projektas, nors ir pasiekęs didelę pažangą, toli gražu neužtikrino gero valdymo ir stabilumo prie ES rytinių sienų.

Susitikimo dalyviai neabejotinai prisimins, kaip buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti asociacijos su ES sutartį per ankstesnį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį išprovokavo Euromaidano protestų judėjimą Kijeve ir įvykius, atvedusius prie Rusijos invazijos.

Tačiau jų išvados veikiausiai bus skirtingos.

Kai kurios šalys, tarp jų Ukraina ir Gruzija, taip pat Lenkija, Švedija ir Baltijos valstybės, laikosi nuomonės, kad ES turėtų naudoti Rytų partnerystės programą Rusijos įtakai suvaržyti.

Kitos, ypač Vokietija, laikosi pozicijos, kad Rusija privalo įvykdyti Minske sudarytą susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, bet ES turėtų vengti tolesnės konfrontacijos.

„Svarbu išvengti skiriamųjų linijų sukūrimo žemyne“, – pažymėjo vienas aukšto rango ES pareigūnas.

„Rytų partnerystės nuolatinis uždavinys buvo kurti naujas galimybes piliečiams. Jeigu kiti jį vertina kitaip, tai nėra mūsų politikos vizija“, – pridūrė jis.

Šie debatai atsispindėjo rengiant viršūnių susitikimo baigiamąjį komunikatą.

Trečiadienį parengtame to dokumento juodraštyje kalbama apie asociacijos sutartis su ES pasirašiusių šalių (Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos) „europinius lūkesčius ir europinį pasirinkimą“.

Tačiau tas sakinys buvo pridėtas tik paskutinę minutę po ilgų diskusijų, nors jis jau buvo prieš 18 mėnesių paskelbtoje Vilniaus deklaracijoje.

Kita vertus, kitas to dokumento sakinys aiškiai atspindi Rusijos spaudimą: jame sakoma, kad susitikimo dalyviai „dar kartą patvirtina kiekvienos partnerės suverenią teisę rinktis ambicijų ir tikslų, kurių jos siekia santykiuose su Europos Sąjunga, lygį“.

Vizos

Per viršūnių susitikimą lyderiai kalbės apie vykdomas ir planuojamas iniciatyvas, turinčias padėti nevyriausybinėms organizacijoms ir palaikyti smulkųjį verslą Rytų partnerystės šalyse, taip pat pat skatinti studijų mainus ir mokslininkų bendradarbiavimą.

Be debatų saugumo klausimais, susijusių su padėtimi Ukrainoje ir Gruzijoje, taip pat su įšaldytais konfliktais Padniestrėje bei Kalnų Karabache, svarbios diskusijos vyks dėl vizų, prekybos ir energetikos.

Ukraina ir Gruzija siekia bevizio režimo su Europos Sąjunga nuo ateinančių metų, o Moldova jį jau užsitikrino pernai balandį.

Vis dėlto ES reikalauja, kad abi šalys pirmiausiai suderintų su Bendrija prieglobsčio suteikimo tvarką ir intensyviau kovotų su prekyba žmonėmis, organizuotu nusikalstamumu bei korupcija, kad būtų galima nustatyti bevizį režimą.

Nors Kijevas ir Tbilisis beviziam režimui teikia didelę simbolinę reikšmę, „tai yra ne politinis, o techninis klausimas“, pažymėjo ES pareigūnas.

Prekyba

Tuo tarpu sprendžiant prekybos klausimus ES požiūris buvo daug atviresnis.

Po susitikimo Vilniuje Moldova, Gruzija ir Ukraina pasirašė su Bendrija išsamias laisvosios prekybos sutartis.

Daugiausiai dėmesio bus skiriama laisvosios prekybos sutarties su Ukraina įsigaliojimui nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, tai pat sutarčių su Moldova ir Gruzija vykdymui.

Pradinis laisvosios prekybos sutarčių įgyvendinimo etapas jau padidino Moldovos eksportą 20 proc., o Gruzijos – 18 procentų.

Tuo tarpu Armėnija 2013 metais prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos, užuot sudariusi asociacijos sutartį su ES.

Vis dėlto antradienį Europos Komisija paprašė ES šalių leidimo pradėti derybas dėl asociacijos ir mažesnio masto prekybos sutarties su Jerevanu.

Kol kas neaišku, ar šis viršūnių susitikimas oficialiai žymės tų derybų pradžią.

Azerbaidžanui, kuris nėra Pasaulio prekybos organizacijos narys, mažiau rūpi ES prekybos politika, o kur kas labiau – glaudesni energetikos ryšiai.

Energetika

Viršūnių susitikimas pabrėš svarbų Azerbaidžano dalyvavimą „Pietinio dujų koridoriaus“ projekte, turinčiame užtikrinti energetikos išteklių tiekimą į Europą per Kaspijos jūrą ir Turkiją.

ES planuoja, kad tas projektas suteiktų atsvarą planuojamam Rusijos dujotiekiui „Turkish Stream“ ir sumažintų priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Pagal „diferencijuotą“ Rytų partnerystės programą ES tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Azerbaidžanu energetikos sektoriuje ir mažiau dėmesio skirs demokratinėms reformoms.

Šiame projekte Baltarusija užima ypatingą vietą: jos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka stengiasi balansuoti tarp Rusijos ir ES, artėjant prezidento rinkimams.

„Esama pagrindo santykių gerinimui, o Baltarusija taip pat įžvelgia priežasčių geresniems ryšiams su ES“, – sakė Bendrijos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį, kad „Baltarusija demonstravo principingą poziciją“ dėl Ukrainos krizės.

„Visi laikosi nuomonės, kad turime angažuotis su Baltarusija“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"