TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES savo piliečiui duoda daugiau nei jis mano

2008 01 10 0:00
G.Watsonas pasisako už dažnesnį Vakarų ir Rytų Europos gyventojų bendravimą.
ES fotoarchyvo nuotrauka

Į Europos Sąjungą įstojus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms eiliniai Vakarų Europos gyventojai nebuvo tuo sužavėti. Kaip pavyksta suderinti kultūrų skirtumus ir požiūrius, kalbamės su Europos Parlamento liberalų ir demokratų aljanso už Europą pirmininku Grahamu Watsonu.

- Dabartinės Vakarų Europos gyventojų nuotaikos rodo, kad Europos Sąjungą labiau remia politikai nei paprasti žmonės. Rytų Europoje padėtis geresnė. Taigi kuo ES naudinga eiliniam jos gyventojui? - Iš tiesų Europos Sąjunga naudinga kiekvienam, tik žmogus ne visuomet tai mato ir įvertina. 1990 metais ES liberalizavus oro transporto rinką atsirado galimybė susikurti mažesnėms oro transporto kompanijoms, kurios, tarpusavyje konkuruodamos, jau ne pirmus metus siūlo pigius skrydžius. Todėl dabar skraido ne tik turtingi žmonės, bet ir kiekvienas norintysis. Esminių pokyčių atsirado ir energetikos srityje - ES paskatino atverti rinkas energetinėms žaliavoms tiekti. Atsirado pasirinkimas ir konkurencija, dėl to sumažėjo kainos ir pagerėjo aptarnavimas.

Panašiai ir su telekomunikacijų rinka. Pernai įsigaliojo teisės aktai, kuriais reguliuojamos tarptautinių skambučių kainos, todėl vartotojai, viešėdami užsienyje, gali skambinti ir priimti skambučius pigiau.

ES aktyviai rūpinasi ir visuomenės sveikata bei maisto produktų kokybe. Ji kelia didelius reikalavimus maisto pramonei, uždrausdama įvairias medžiagas, galinčias kelti grėsmę sveikatai. ES taip pat reikalauja vartotojui suteikti visą informaciją, iš ko pagamintas produktas.

Viena didžiausių ES iniciatyvų - Cheminių medžiagų direktyva, kuriai pritarta 2007 metais. Ja remiantis bus įkurta Europos Sąjungos cheminių medžiagų agentūra, kuri kontroliuos ir reikalaus šalinti kenksmingas medžiagas iš vartojimo produktų ir aplinkos. Turės būti išbandyta per 30 000 įvairių medžiagų ir joms bus suteikti saugumo sertifikatai. Kenksmingos medžiagos tiesiog bus uždraustos vartoti.

Šiuo metu ES akiratyje - vidaus rinka, turinti užtikrinti laisvą žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą 27 šalyse narėse. Priimta daugybė teisės aktų, kuriais nustatomos taisyklės, kaip paslaugos gali kirsti sienas, todėl darbuotojams, ypač iš naujųjų ES šalių, atsivėrė naujų galimybių.

Šiuos pasikeitimus gerai žino Europos Parlamento nariai, tačiau ne visada informacija apie juos laiku pasiekia kiekvieną žmogų, kuris iš to gauna realios naudos apie tai net nesusimąstydamas. Todėl Europos Sąjungai dar reikia daug nuveikti gerinant jos komunikacijos politiką.

- Jūs - škotas, taigi, Vakarų Europos atstovas. Ar galite teigti, kad Vakarų europiečiai ima geriau suprasti Rytų Europos gyventojus?

- Žinoma, galiu. Vakarų Europos miestų ir miestelių gyventojai vis dažniau susiduria su piliečiais iš naujųjų ES narių, o tai suteikia galimybę geriau vieniems kitus suprasti. Šis didėjantis tarpusavio supratimas vis labiau juntamas ir tarp nuotykius mėgstančių keliautojų, ir tarp verslininkų, tarp savaitgalio turistų ir tarp laikinų darbuotojų. Jau tapo įprasta Londone ir Dubline sutikti lenkų ar lietuvių, kurie garsėja kaip darbštūs ir atsakingi darbuotojai.

- Ar didelė migracija iš naujųjų ES narių turtingesniems Vakarų Europos gyventojams neatrodo per didelis iššūkis?

- Migracija visuomet yra iššūkis visai visuomenei, bet svarbiausia - vengti nesusipratimų. Vakarų Europa traukia darbo migrantus. Užplūdus energingai darbo jėgai iš naujųjų ES šalių buvo sukurta daug darbo vietų. Dabar migrantų mažėja, nes plėtojantis gimtųjų šalių ekonomikai jie grįžta namo. Europa susidurs su naujais migracijos iššūkiais iš išorės, į kuriuos reikės reaguoti jautriai ir racionaliai.

- Kiekviena ES narė paprastai sako "aš" ir "jie ten Briuselyje". Kodėl nenorima savęs laikyti Europos Sąjunga?

- Iki tam tikro laipsnio tai yra natūralu. Aš, būdamas škotas, jaučiuosi šiek tiek kitaip, nei nuolat skubantys londoniečiai. Tą patį galima pasakyti apie katalonus, nenorinčius savęs tapatinti su Madridu arba apie Korsikos gyventojų požiūrį į Paryžių. Nutolimo jausmas tarp Briuselio, kaip pagrindinės ES institucijų buveinės, ir įvairių Europos regionų yra labiau perdėtas. Jį galima paaiškinti bendravimo trūkumu, kurį jaučiame. Ir tai ne tik dėl kalbos barjero. ES institucijos toli gražu neveikia taip, kaip gyventojams įprastos nacionalinės įstatymų leidybos ar vykdomosios institucijos. ES institucijų trijulė - Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija - dažnai vadinama tiesiog Briuseliu, o tai yra klaidinga. Tai tik paprastas administracijos ir vyriausybės centras, atsiradęs kaip atsakas į globalius iššūkius po Antrojo pasaulinio karo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"