TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES sutarė dėl migrantų politikos

2008 04 29 0:00
Bėgdami nuo policijos nelagalūs migrantai dažnai atsiduria pavojingose situacijose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po ilgus metus trukusių debatų, ES (Europos Sąjungos) vadovai pasiekė susitarimą dėl nelegalių migrantų sulaikymo ir deportacijos.

"Šiuo metu ES yra apie 10 - 12 mln. nelegalų, kurie faktiškai yra šiuolaikiniai vergai", - sakė Vokietijos europarlamentaras Manfredas Weberis, kuris karštai pasveikino naująjį susitarimą. Pasak jo, ES nusprendė, kad nelegalius migrantus bus galima sulaikyti 6 mėnesių laikotarpiui, o prieš išsiunčiant juos į gimtinę, turės būti pasirašomos readmisijos sutartys. Visgi, procedūros įteisinimo procesas kol kas nebaigtas - savo žodį dar turi tarti Europos Parlamentas (EP) ir valstybės - ES narės.

Susitarimą prastūmė ES pirmininkaujanti Slovėnija, kurią palaikė Europos Komisija (EK) ir daugelis EP deputatų. Aktyviausiai susitarimui pasipriešino EP socialistų frakcija, kuriai labiausiai nepatinka nelegalų sulaikymo trukmės terminai. Nepaisant kai kurių ginčų, ekspertai pastebi, kad nelegalų sulaikymo terminų sulyginimas turėtų gerai atsiliepti ES migracijos politikai. Šiuo metu taikomi labai įvairūs terminai: Prancūzijoje nelegalai gali būti sulaikomi ilgiausiai 30 dienų, Maltoje - iki 18 mėnesių, o Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose ES valstybėse laiko apribojimų visai nėra.

EP socialistų frakcija mano, kad maksimalus 6 mėnesių sulaikymo apribojimas turėtų būti galutinis. Tuo tarpu susitarimo šalininkai mano, kad "esant ypatingoms aplinkybėms" sulaikymas gali būti pratęstas dar metams. Nemažai europarlamentarų sutiko su socialistų kritika, kad pastarasis susitarimas "nėra tobulas", tačiau jie vis tiek pažymėjo, kad tai "didelis žingsnis į priekį". Pažymima, kad kai kurios valstybės (pavyzdžiui Prancūzija) gali susidurti su teisių gynėjų pasipriešinimu, nes joms teks ilginti sulaikymo terminus, tačiau visiškai atmesti susitarimą dėl praktiškai techninių nesutarimų, būtų neapgalvotas žingsnis.

Nelegalių migrantų problema šiandien yra itin aktuali kai kuriose ES valstybėse. Teisių gynėjai dažnai pateikia Vokietijos pavyzdį. Šioje šalyje gydytojai turi informuoti pareigūnus, jei pagalbos kreipiasi nelegalūs migrantai. Pasak teisių gynėjų, dėl šios priežasties imigrantai dažnai atsisako medicinos pagalbos. Tuo tarpu Prancūzijoje šį mėnesį nuskendo imigrantas iš Afrikos, kuris plaukte mėgino pabėgti po to, kai policija paprašė jo pateikti asmens tapatybę liudijančius dokumentus. Kita didelė ES narė - Italija - šiemet patyrė nelegalių migrantų vykdomų nusikaltimų skaičiaus šuolį. Tai lėmė griežtesnę šalies poziciją derybose dėl pastarojo susitarimo.


Naujoji ES procedūra nelegalų atžvilgiu:

- 7 dienų laikotarpis grįžti savanoriškai

- Maksimalus 6 mėnesių sulaikymo laikotarpis

- Papildomas 12 mėnesių laikotarpis "ypatingiems atvejams"

- Privaloma readmisijos sutartis

- Specialios įstaigos ir globos priemonės vienišiems vaikams

- NVO patekimas į sulaikymo centrus

- Draudimas sugrįžti deportuotiems asmenims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"