TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES traukinys pajudėjo ateities link

2007 12 19 0:00

Prieš šias Kalėdas Europos Sąjungos institucijose vyrauja euforija - pagaliau pavyko išeiti iš aklavietės ir pasirašyti Lisabonos sutartį. Vadinasi, ES galės ne tik sustiprinti savo valdžią ir įtaką, bet ir toliau sėkmingai gyvuoti. Kaip kalėdinė dovana priimta žinia, kad Vengrija pirmoji ją ratifikavo. Vengrai pasekė lietuvių, kurių atstovai pirmieji Seime pritarė Europos Konstitucijai, pavyzdžiu, kone sutartinai (tik 3 parlamentarai pasisakė prieš) už ją balsuodami.

Pasirašyta Lisabonos sutartis rodo, kad Europa po kelerių sumaišties metų vėl prakalbo vienu balsu. Tai be galo svarbu plėtojant santykius su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nei rusai, nei amerikiečiai Briuselyje nėra mėgstami, nors garsiai to niekas nepasakytų. Vakarų Europos valstybių atstovai kalba tik apie tai, kad padėtį Rusijoje darosi sunkiau prognozuoti. Rytų Europos atstovai mažiau išsisukinėja ir tiesmukai sako, kad Rusijos energetinis šantažas ir atgyjančios imperinės ambicijos turi kelti nerimą visai Europai, visi privalo apie tai susimąstyti. ES labiau norėtų kalbėti apie didėjančio terorizmo grėsmę ir kriminalinių nusikaltimų pavojų, pabrėždama, kad viena šalis, kad ir kokia didelė bei stipri būtų, šių problemų neišspręs.

Siekį, kad ES turi kalbėti vienu balsu, akcentuoja visi, deja, nedažnai tai pavyksta. Dėl nuomonių skirtumo net pati geriausia idėja neduoda laukiamo rezultato. "Mūsų daug ir visi mes skirtingi", - šnibždamasi Briuselio koridoriuose, kur bet kokio nutarimo priėmimas užtrunka 2-3 metus. Juk vien tam, kad susėdę prie apskritojo stalo 27 šalių atstovai ne ilgiau kaip per 4 minutes išsakytų savo pritarimą, prireikia daugiau kaip dviejų valandų. Tačiau visuotinio pritarimo beveik nebūna. Šalys senbuvės vis dažniau kaltina naujokes, kad jos imasi taikyti dempingą, nes jų šalių atlyginimai mažesni nei Vakarų Europoje ir jos gali parduoti prekes pigiau. Vakariečiai jau nebežino, kaip išsaugoti europinę tvarką, kai iš Rytų plūsta pigi darbo jėga. Kadangi visos naujosios narės iš ES biudžeto gauna daugiau nei į ji įmoka, vakariečiai jaučiasi turintys visą teisę jas mokyti. Kliūva rytų valstybėms, ypač Lenkijai, ir už tai, kad nesistengia ieškoti kompromiso. Briuselyje garsiai sakoma, kad buvusių komunistinių šalių gyventojai kompromisą supranta kaip pralaimėjimą. Tą nuolat pabrėžia jų politikai, o tai kelias į niekur.

Senoji Europa nerodo didelės meilės ir Amerikai. Amerikiečiai jai taip ir liko barbarai (Vakarų Europoje ES pristatoma kaip darinys, kuriame gyvenančios tautos didžiuojasi Antikos kultūra ir Renesanso tapyba), iš kurių galima pasišaipyti, bet su jais būtina konkuruoti. Savo ruožtu ir amerikiečiai nepraleidžia progos patraukti per dantį Europą, kuri vis kalba apie taiką, gerovę ir europines vertybes, o kilus krizei tvarką joje tenka daryti amerikiečiams. Be to, jie primena, kad nors JAV ir prasidėjo ekonominis nuosmukis, sparčiau už Europos Sąjungą vystosi Kinija, Indija ir net Rusija.

ES pati save stabdo priimdama naujas valstybes, kurioms reikia didelės paramos ir su kuriomis vis sunkiau susitarti. Be to, įstojus 10, vėliau dar dviem naujoms šalims, Europos Sąjungoje pasikeitė jėgų balansas. Lenkija nori dalyvauti priimant sprendimus, o tai nelabai patinka vakariečiams, nelinkusiems atsisakyti turimos įtakos.

Dabar pasirašius Lisabonos sutartį, kurioje numatytas Europos Tarybos prezidento ir užsienio reikalų ministro postas, ES lengviau atsikvėpė. Ji jau galės veikti kaip bendras darinys. Tai suteikia viltį, kad Europa, bent jau savo žemyne, susitvarkys be JAV pagalbos ir galės išdidžiai žengti į priekį.

Keblu tai, kad naująją ES kuria ne paprasti žmonės, o biurokratai ir tarpusavyje konkuruojantys politikai. Europos Komisija bando sugriebti daugiau valdžios, o Europos Parlamentas stengiasi ją atsikovoti. Taigi ES ateitį lems politinis elitas.

Paradoksas, bet dabar didžiausią pavojų ES kelia jos pačios piliečiai. Dėl jų Europos Konstituciją teko keisti Lisabonos sutartimi, t. y. senuoju Europos Konstitucijos projektu (išsaugota per 90 proc. turinio), pateikto nauja forma. Sutartyje neliko ES simbolikos, tačiau ES piliečiai ją supras dar mažiau. Europarlamentarai pabrėžia, kad sutartį be galo sunku skaityti ir ją suprasti gali tik specialistai. Todėl ir siekiama, kad ją ratifikuotų parlamentai, o ne žmonės, išsakydami savo nuomonę per referendumą.

Tačiau jei ir nebus problemų dėl ratifikavimo, ir sutartis įsigalios 2009 metais, liks demografinė problema. Europiečių mažėja, ir niekas nežino, kaip reikės derinti dabartinį gyvenimo lygį su vis mažesniu dirbančių žmonių skaičiumi. Tuščias darbo vietas užimančių imigrantų antplūdis kelia naujų rūpesčių. Tačiau kad ir kaip būtų, ES traukinys į ateitį pajudėjo, galbūt jis nebus sustabdytas. Vien tai, kad sutartį pavyko pasirašyti, rodo, jog ir europiečiai ima suprasti, kad tik ES yra jų saugumo užtikrinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"