TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES vadovai ragina iki savaitės pabaigos susitarti dėl paskolos Graikijai (papildyta)

2012 01 31 9:49

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį paragino, kad "iki savaitės pabaigos" būtų suderinta sutartis dėl 130 mlrd. eurų paskolos Graikijai, taip pat dėl privačių investuotojų skolų nurašymo.

"Raginame finansų ministrus imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų įgyvendintas susitarimas dėl privataus sektoriaus dalyvavimo ir priimti naująją programą iki savaitės pabaigos", - pareiškė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.

Graikija stengiasi susitarti su privačiais investuotojais, įskaitant bankus, draudimo bendroves ir investicinius fondus, kurių prašoma nurašyti 50 proc. Atėnų skolų.

Toks susitarimas yra išankstinė sąlyga, kad Graikija toliau galėtų gauti finansinio gelbėjimo paketo lėšas iš euro zonos vyriausybių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Anksčiau pirmadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy išreiškė viltį, kad greitai pavyks pasiekti susitarimą tarp Graikijos ir privačių investuotojų dėl didelės dalies šios šalies skolų sumažinimo.

"Derybos vyksta gera kryptimi, o mes turime didelių vilčių, kad susitarimas bus pasiektas artimiausiomis dienomis", - N.Sarkozy sakė žurnalistams.

Pagal Privataus sektoriaus įsitraukimo (Private Sector Involvement, PSI) sutartį, kreditoriai prašomi nurašyti pusę iš maždaug 200 mlrd. eurų sumos, kurią Graikija yra iš jų pasiskolinusi. Derybos stringa dėl palūkanų, kurios bus mokamos už likusią skolos dalį.

Europos centrinis bankas (ECB) taip pat vis labiau spaudžiamas susitaikyti su investicijų į Graikijos vertybinius popierius praradimais. Vienas ES šaltinis sakė, jog pasiekta pažangos derybose dėl panašios Oficialiojo sektoriaus įsitraukimo (OSI) sutarties.

Pagal šį susitarimą galimi apsikeitimai vertybiniais popieriais tarp ECB, euro zonos šalių nacionalinių centrinių bankų ir kitų ES struktūrų, išpirkusių dalį Graikijos vyriausybės skolų, kurias dabar reikia įvertinti iš naujo.

Po ES viršūnių susitikimo aukšto rango Bendrijos pareigūnai dalyvavo susitikime su Graikijos premjeru Luku Papademu.

Per šias privačias derybas L.Papademos susitiko su euro zonos vadovu Jeanu Claude'u Junckeriu, ES prezidentu H.Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ECB valdybos nariu Joergu Asmussenu, nurodė šaltiniai.

Siūlomas priežiūros planas kursto nepasitenkinimą

Vokietijos pasiūlymas skirti Graikijai specialią ES priežiūrą išprovokavo pasipiktinimą per Bendrijos viršūnių susitikimą Briuselyje ir perspėjimus, jog sprendimas atimti iš Atėnų teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl nacionalinio biudžeto būtų nedemokratiškas.

Praeitą savaitgalį nutekinta informacija apie Vokietijos finansų ministerijos pasiūlymą pirmadienį aptemdė ES viršūnių susitikimą, kuriame buvo tariamasi dėl priemonių, turinčių apsaugoti nuo recesijos Europoje, taip pat dėl fiskalinio pakto, kuris galėtų padėti apsaugoti nuo krizių ateityje.

Tačiau pasiūlymas, jog valstybei, kuri yra Europos demokratijos lopšys, būtų skirta ES institucijų priežiūra, nesulaukė pritarimo.

"Negali būti nė kalbos, jog kuriai nors šaliai būtų skirta priežiūra. Tai nebūtų protinga, demokratiška ir veiksminga", - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė per spaudos konferenciją.

N.Sarkozy pareiškė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat nepalaiko šio sumanymo, todėl tikėtina, kad šį planą pasiūlė kažkurie kiti jos vyriausybės pareigūnai.

"Tai nėra pozicija, kuria palaikytų kanclerė", - Prancūzijos vadovas sakė po viršūnių susitikimo, kuriame 25 iš 27 ES šalių pritarė Vokietijos pasiūlytam susitarimui dėl fiskalinės drausmės sugriežtinimo Bendrijoje.

Tačiau A.Merkel neatsiribojo nuo prieštaringai vertinamo pasiūlymo, kurį Graikijos švietimo ministras pavadino liguistos vaizduotės vaisiumi.

"Manau, jog diskusijų, kurios dažnai būna labai emocingos, šviesoje svarbu, kad susitarti", koks galėtų Graikijos stebėsenos mastas, ji sakė žurnalistams.

Graikija jau dabar faktiškai yra prižiūrima Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (ECB) auditorių, siekiant užtikrinti, kad Atėnų vyriausybė įgyvendina reformas mainais į finansinio gelbėjimo paskolas.

Atėnai buvo nuolat spaudžiami drastiškus apkarpyti biudžeto išlaidas ir imtis radikalių ekonomikos reformų, kad galėtų gauti išmokas pagal pirmąjį 110 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketą, dėl kurio buvo susitarta 2010 metų gegužę.

Ankstesnio Graikijos premjero socialisto George Papandreou vyriausybė žlugo praeitų metų pabaigoje dėl šalį prislėgusios skolų krizės. Vietoje jos buvo paskirta technokratų administracija, vadovaujama buvusio ECB pirmininko pavaduotojo Luko Papadimo.

A.Merkel pažymėjo, jog pagal naujos 130 mlrd. eurų paskolos Graikijai sutarties sąlygas, kurias euro zona tikisi galutinai suderinti šią savaitę, numatoma vienokios ar kitokios formos "stebėsena, o mes dabar galvojame, kaip padaryti ją veiksmingesne".

Pagal radikalų Vokietijos pasiūlymą, kitos 16 euro zonos valstybių paskirtų Graikijai specialų komisarą, kuris turėtų teisę blokuoti Atėnų priimamus sprendimus dėl biudžeto.

"Esu griežtai nusiteikęs prieš sumanymą paskirti komisarą, kurio misija apimtų tik Graikiją. Tai nepriimtina", - pareiškė euro zonos finansų ministrų forumo pirmininkas Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris.

Tuo tarpu Austrijos kancleris Werneris Faymannas pareiškė, kad šis "piktinantis" Vokietijos pasiūlymas "nieko nepasieks; jis nukreiptas klaidinga linkme".

Tačiau tokiam planui atsargiai pritarė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kuris skundėsi, kad Graikijos institucijos "nevykdo reformų".

Jam antrino Nyderlandų premjeras Markas Rutte: "Graikija taip pat turi taip laikytis mums pateiktų įsipareigojimų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"