TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES viršūnių susitikime dominuos Graikijos ir Ukrainos temos

2015 03 19 13:46
AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos premjeras Aleksis Cipras ketvirtadienį per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje prašys kolegų iš kitų Bendrijos valstybių pervesti Atėnams gyvybiškai būtinų lėšų, kad padėtų jo skolų slegiamai šaliai išvengti gresiančio grynųjų pinigų stygiaus.

ES lyderiai taip pat svarstys, ar pratęsti Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte taikomas ekonomines sankcijas, kurios baigs galioti liepą, tačiau manoma, kad sprendimas šiuo klausimu bus atidėtas.

Graikijos ir Ukrainos temos neabejotinai dominuos dvi dienas truksiančiame viršūnių susitikime, kuris vyks Briuseliui tebeieškant atsakymų, kaip kovoti su šiomis krizėmis, kurios Bendrijai yra vienas rimčiausių ekonominių ir strateginių išbandymų per visą jos gyvavimo istoriją.

Nors Graikijos klausimo nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje, vienas ES pareigūnas sakė, jog akivaizdu, kad tai viena rimčiausių problemų ir ji bus aptariama.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Graikijos premjero prašymo ketvirtadienį vakare viršūnių susitikimo kuluaruose surengs specialias derybas tarp A.Cipro, Vokietijos kaclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o, pranešė jo atstovas spaudai.

Šiame pokalbyje taip pat dalyvaus Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris, Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi ir olandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei.

Per šias derybas A.Cipras turės progą pamėginti įtikinti A.Merkel ir F.Hollande'ą - įtakingiausius politinius veikėjus euro zonoje - sutikti sušvelninti finansinės pagalbos programos Graikijai sąlygas mainais į Atėnų pažadus įgyvendinti reformas.

Vis labiau baiminamasi potencialiai pragaištingo Graikijos pasitraukimo - netyčinio ar suplanuoto - iš euro zonos, Atėnams susidūrus su grėsme, kad penktadienį šalis nebegalės įvykdyti skolos mokėjimo įsipareigojimų.

Abiem pusėms pastebimai griežtinant retoriką, Graikijos parlamentas trečiadienį priėmė „humanitarinės krizės“ įstatymo projektą, numatantį pagalbą labiausiai skurstantiems šalies gyventojams, nors ES smarkiai spaudė Atėnus atsisakyti šio teisės akto.

Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, vienas griežčiausių naujosios Graikijos vyriausybės planų atsisakyti taupymo politikos kritikų, trečiadienį įspėjo, kad Atėnus „spaudžia laikas“.

Graikija siekia, kad jai būtų išmokėta paskutinė išmoka pagal 240 mlrd. eurų vertės ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programą - maždaug 7 mlrd. eurų, bet Briuselis atsisako tai padaryti, kol nepritarta Atėnų parengtam naujam reformų planui.

Penktadienis yra galutinis terminas Graikijai sumokėti 300 mln. eurų TVF ir išpirkti iždo vekselių už 1,6 mlrd. eurų, o Europos diplomatai sako, kad „neaišku netgi dėl to, kaip pragyventi kelias artimiausias dienas“.

Europa nervingai sureagavo į šią savaitę Graikijos vyriausybės paskelbtą žinią, kad A.Cipras kitą mėnesį vyks neplanuoto vizito į Maskvą, nors ES ir Rusijos santykiai dėl krizės Ukrainoje šiuo metu yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų.

ES ekonominės sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos pernai liepą, kai virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, yra vienas svarbiausių klausimų Bendrijos viršūnių susitikimo ketvirtadienio darbotvarkėje.

„Labiausiai tikėtina“, kad sankcijos bus pratęstos iki šių metų pabaigos, tačiau šiame susitikime dėl to veikiausiai nebus sutarta, sakė diplomatai, nurodę, jog lyderiai tikriausiai atidės sprendimą iki kito viršūnių susitikimo, kuris vyks liepą.

Sprendimas pratęsti sankcijų taikymą iki gruodžio 31 dienos atitiktų vasarį Minske pasiektus susitarimus, atvėrusius kelią trapioms paliauboms tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus remiamų separatistų šalies rytuose.

Naujų sankcijų nebus, nes ES ir JAV laikosi pozicijos, kad jos galėtų būti įvestos tik dėl itin rimto paliaubų pažeidimo, pavyzdžiui, separatistams surengus strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio puolimą, sakė diplomatai.

ES lyderiai penktadienį turėtų paskelbti „griežtą“ susitikimo baigiamąjį pareiškimą, kuriame bus aiškiai nurodyta, kad vėliau ketinama priimti oficialų sprendimą dėl sankcijų pratęsimo, sakė šaltiniai.

Bendrijos lyderiai taip pat turėtų patvirtinti sprendimą sukurti specialią žiniasklaidos grupę kovai su Rusijos skelbiama dezinformacija apie Ukrainą, kuriuo iš esmės pripažįstamas faktas, kad propagandos kare Vakarai pralaimi Maskvai.

Ketvirtadienį taip pat bus aptartas vadinamosios energetikos sąjungos kūrimas, daugiausiai dėmesio skiriant priemonėms, kuriomis siekiama mažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Penktadienį bus diskutuojama apie Libiją, tačiau kalbėti apie galimą ES saugumo misiją šioje šalyje „kol kas anksti“, sakė pareigūnai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"