TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES žada didesnę pagalbą Kijevui

2014 05 12 11:35
H. Van Rompuy Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga mėgins imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę, dar kartą viešai pademonstruodama paramą Kijevo vyriausybei ir pagrasindama Rusijai naujomis, griežtesnėmis sankcijomis.

Vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, atstovaujantis 28-iems bloko šalių lyderiams, pirmadienį pirma kartą per jau ne vieną mėnesį trunkančią krizę atvyks į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe. „Vyksiu į Kijevą pratęsti derybų apie tai, kaip stabilizuoti situaciją Ukrainoje prieš prezidento rinkimus... kaip padaryti galą smurtui Ukrainoje ir kaip pradėti platų nacionalinį dialogą“, - nurodė H.Van Rompuy savo pareiškime.

Pasak ES prezidento, į Kijevą jis vyksta Ukrainos vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kvietimu.

Tuo tarpu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Briuselyje ir mėgins sumažinti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į rimčiausią krizę Europoje nuo šaltojo karo laikų.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Frankas Timmermansas pareiškė manantis, kad Europos Sąjungai pirmadienį pavyks susitarti išplėsti sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje. „Manau, taip“, - sakė jis žurnalistams, paklaustas, ar pirmadienį Briuselyje susitiksiantys Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai susitars išplėsti sankcijų sąrašą.

Kiek anksčiau diplomatai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad susitikime gali būti sutarta į sąrašą subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl krizės Ukrainoje, įtraukti apie 14 asmenų ir dvi Kryme veikiančias įmones.

Jau antradienį Ukrainos premjeras A.Jaceniukas vyks atsakomojo vizito į Briuselį. Čia jo vadovaujama ministrų delegacija dalyvaus svarbiose derybose su Europos Komisija. To susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti ES pažadą skirti 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti šalies ekonomiką. Ši pažadą Bendrija davė kovą, kai pasirašė su Ukraina asociacijos sutarties politinę dalį.

Kitas svarbus klausimas, kurį ketinama spręsti, tai pastangos užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusija, kuri yra jos pagrindinė dujų tiekėja, smarkiai padidino kainas ir pareikalavo nedelsiant padengti milijardų dolerių įsiskolinimą už dujas.

Pirmadienį Briuselyje taip pat numatytas antrasis ES, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybų raundas.

Tuo tarpu ES užsienio reikalų ministrai stengsis viešai nerodyti to, ką kai kurie diplomatai vadina „labai dideliais nesutarimais“ tarp 28 bloko narių dėl Rusijos. Visų pirma, po Rusijos prezidento Vladimiro Putino, regis, taikingesnių praėjusios savaitės pastabų „mes nesame tikri, ar Putino perkalibravimas pastarosiomis dienomis buvo užstatas dėl kitokios pozicijos Ukrainos“ klausimu, sakė vienas informuotas ES diplomatas, kuris prašė jo pavardės neskelbti.

Prorusiškiems maištininkams paskelbus, kad už dviejų nepriklausomų respublikų įkūrimą Rytų Ukrainoje balsavo nuo 90 iki 96 proc. žmonių, ES ministrai aptars šią situaciją su Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) pirmininku Didier Burkhalteriu, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su V.Putinu.

Kol kas ES įvedė sąskaitų įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems rusams ir ukrainiečiams, pažeidusiems Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlusiems jam grėsmę. Tačiau priklausomai nuo įvykių Ukrainoje ministrai gali nuspręsti išplėsti šiuos teisinius kriterijus atvejams, kai asmenys ar subjektai, kaip manoma, pakenkė Ukrainos saugumui arba aktyviai skatino nestabilumą. Taip gali būti įtrauktos, pavyzdžiui, kompanijos, kurios turėjo naudos iš Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. „Tikrai manome, kad tai yra nusavinimas, konfiskavimas, tad galvojame, kad yra privalumų sankcijas (taikyti plačiau)“, – sakė vienas šaltinis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį perspėjo dėl „pasekmių“, jei prezidento rinkimų, kurie Ukrainoje planuojami gegužės 25 dieną, nepavyktų surengti ir šalis būtų dar labiau destabilizuota.

Tačiau ES narės nesutaria dėl tolesnių veiksmų. Kai kurie griežtosios linijos šalininkai yra pasirengę vadinamajai 3-iai ekonominių ir finansinių sankcijų fazei, o kitos narės nesutinka su tokia idėja ir tvirtina, kad dar yra daug galimybių diplomatijai.

Tarp „vanagų“ yra trys Baltijos valstybės, Lenkija, Švedija ir Čekija, o taikingesnės pozicijos šiuo klausimu laikosi Italija, Kipras, Vengrija ir Bulgarija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"