TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES žengia į dar vienus grėsmių kupinus metus

2016 01 02 14:39
Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėję metai Europos Sąjungai buvo bauginami, bet ir 2016-aisiais gyvenimas Bendrijoje tikriausiai išliks pavojingas.

Įtempto siužeto drama, kuri vystėsi vasarą, mėginant apsaugoti Graikiją nuo bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos, atrodė pakankamai grėsminga. Vėliau kai kurios šalys, tarp jų Vengrija, pradėjo reikšti pasipiktinimą dėl migrantų antplūdžio; Europos vidines sienas apraizgė šimtų kilometrų ilgio spygliuotų vielų tvoros, dar labiau pabrėžiančios didėjantį ES nesugebėjimą kalbėti vienu balsu.

Vis dėlto 2015-uosius daugiausiai žymėjo ribota ekonomine ir politine galia pasižyminčių šalių pastangos iššokti aukščiau bambos ir perrėkti kitas.

Tuo tarpu 2016-aisiais dėmesio centre atsidurs tokios Bendrijos galiūnės kaip Didžioji Britanija ir vis labiau kategoriška Lenkija, kurios Europos Sąjungai gali tapti kai kuo daugiau negu įkyria rakštimi. Faktas, kad ekonomikos atsigavimas stringa, santykiai su Maskva išlieka šalti, taip pat nežada nieko gera. Ir visa tai niekaip nesusiję su grėsme, kad bus dar kokia nors teroro ataka, galinti padaryti didesnę žalą Senojo žemyno vienybės dvasiai.

„Praėję metai buvo kupini netikėtų įvykių ir posūkių, ir naujieji bus ne kitokie“, – sako Gento universiteto profesorius Hendrikas Vosas.

Nuo ko visa tai galėtų prasidėti? Šias spėliones palengvina Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), sušaukęs vasarį turintį įvykti vyriausybių vadovų susitikimą, kuriame bus siekiama susitarti dėl ES reformų, galinčių paskatinti Britaniją likti Bendrijos nare – ir netgi būti labiau įsipareigojusią.

„Netikrumas dėl Jungtinės Karalystės ateities Europos Sąjungoje yra destabilizuojantis veiksnys“, – prieš metų pabaigos ES viršūnių susitikimą pripažino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Dėl daugelio nesutarimų kompromisas dar galimas, bet Londonas reikalauja nustatyti griežtesnes sąlygas, pagal kurias Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems ES šalių piliečiams taptų sunkiau gauti socialines ir gerovės išmokas; tad šis klausimas išlieka fundamentalus visų narių lygybės siekiančiame bloke.

Prognozuojama, kad referendumas dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje gali būti surengtas jau ateinančią vasarą, gerokai anksčiau negu D.Camerono paskelbtas galutinis terminas – 2017-ųjų pabaiga. Dėl šios priežasties 2016-ieji Bendrijai gali tapti lemiamais.

„Tikrai neatmetu galimybės, kad Britanija nuspręs palikti ES“, – pabrėžė H.Vosas. Na, o ES institucijų kabinetuose baiminamasi, kad tai taptų posūkio tašku, žyminčiu viso bloko byrėjimo pradžią.

ES padėtis nuolat blogėjo po didelės plėtros Rytų Europoje 2004 metais – Bendriją krėtė sutarčių atmetimai, finansinės krizės ir tarpusavio nesutarimai. Padėjusi naujosioms rytinėms narėms pakelti gyvenimo lygį ir padidinti pasitikėjimą savo jėgomis, ES dabar sulaukia apsčiai kritikos iš tų pačių šalių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ar Lenkijos.

ES ryšiai su Lenkija pablogėjo, kai pastarojoje lapkritį į valdžią atėjo naują konservatyvi nacionalistų vyriausybė, kelianti savo šalies interesus aukščiau bendros viso bloko gerovės. Tokios politikos simboliu tapo premjerės Beatos Szydlo (Beatos Šydlo) nurodymas pašalinti ES vėliavas iš salės, kurioje vyksta savaitinės vyriausybės spaudos konferencijos, sakydama, kad nuo šiol tie susitikimai su žurnalistais vyks tik „gražiausių baltų ir raudonų“ Lenkijos vėliavų fone.

Europos Komisija pradėjo kritikuoti Lenkiją ne mažiau negu Vengriją, vadovaujamą nacionalisto premjero Viktoro Orbano, kuris įtvirtino savo valdžią, susilpnindamas teismų, žiniasklaidos ir kitų institucijų vaidmenį.

Vokietis ES komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Etingeris) trečiadienį interviu dienraščiui „Bild“ sakė, kad jam nerimą kelia populistinių vyriausybių gausėjimas Bendrijoje.

„Pirmąkart įžvelgiu rimtą pavojų, kad ES gali subyrėti“, – pabrėžė jis.

Įsiplieskus pabėgėlių krizei, Europos vienybę dar sunkiau užtikrinti: daugelis rytinių šalių atvirai atsisako priimti dalį atvykėlių, užplūdusių turtingąsias ES šalis, kaip Vokietija. 2015 metais, gelbėdamiesi nuo konfliktų arba skurdo, į Europos Sąjungą per Viduržemio jūrą atvyko daugiau negu milijonas žmonių. Nors žiemą šis srautas tradiciškai sumažėjo, Bendrijai reikės labai pasistengti, kad šiemet šis skaičius būtų daug mažesnis.

Šioje srityje lemiamas vaidmuo vėl teks Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Ji mėgins užtikrinti vieningą ES atsaką ir įtikinti kitus pasidalyti pabėgėlių našta, kuri jau dabar kursto didelį politinį spaudimą Vokietijoje ir raginimus pažaboti atvykėlių antplūdį.

A.Merkel vis dar tikisi, kad kitos ES šalys priims jos žinią, ir problema galiausiai išsispręs.

„Dabar turime išmokti tvarkytis su visiškai nauju reiškiniu, – sakė ji. – Ir tikiu, kad esant gerai valiai tai įvyks – lėtai ir žingsnis po žingsnio.“

Taip pat mažai tikėtina, kad ekonomikos būklės pagerins nuotaiką.

Net jeigu Europos ekonomika 2016 metais kukliai paaugtų, tai būtų pasiekta tik padedant itin mažoms naftos kainoms ir Europos centrinio banko didžiulėmis skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis. Europos Komisija prognozuoja, kad Bendrijos ekonomika šiemet augs 1,8 procento. Nedarbas turėtų kukliai sumažėti – nuo 11 iki 10,6 proc., bet tikriausiai išliks dideli skirtumai tarp šalių, kur nedarbas mažas (kaip Vokietijoje) ir kur jis skausmingai didelis – pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje.

Po metų, per kuriuos prasiskolinusi Graikija vos nepasitraukė iš euro zonos, 2016-aisiais šios šalies laukia nauji ekonominiai ir politiniai iššūkiai. Vyriausybė privalo vykdyti skausmingas reformas, kad toliau gautų išmokas pagal 86 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketą, dėl kurio buvo susitarta liepą per lemtingą viršūnių susitikimą. Turėdamas tik trijų vietų daugumą parlamente kairiųjų pažiūrų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) turės priiminėti nepopuliarius įstatymus, didinančius mokesčius ūkininkams ir kuriančius tvaresnį pensijų sistemos pagrindą, apkarpant išmokas arba didinant įmokas.

Dar svarbesnis klausimas – ar naujausia pagalbos programa sugebės pagerinti vyriausybės finansinę padėtį be būtinybės nurašyti dalį milžiniškos Graikijos skolų naštos, kuri yra didžiausia euro zonoje ir 2013 metais, kaip prognozuoja Atėnai, sudarys 187,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia skolų kupra per didelė, kad ją būtų galima sumažinti iki pakeliamo dydžio.

Neapibrėžtumą šiais metais taip pat didina faktas, kad Ispanija, penktoji didžiausia ES ekonomika, 2016-uosius pradėjo politinėje aklavietėje po rinkimų, kuriuose nebuvo aiškaus nugalėtojo. Bet koks padėties toje šalyje vystymasis taip pat gali paveikti visą Bendriją.

Kita vertus, ES visą pastarąjį dešimtmetį gyveno nesiliaujančių krizių sąlygomis ir dabar jau yra išmokusi visokių politinių triukų, kad išgyventų.

„Pažvelkit į tai iš šalies – ES visuomet pasirodo esanti stipresnė, suręsta tvirčiau negu žmonėms atrodo“, – sakė profesorius H.Vosas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"