TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ESBO pasiųs stebėtojus į Ukrainą, Rusija žada neįleisti jų į Krymą

2014 03 22 9:29
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija kartu su 56 kitomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalimis penktadienį po įtemptų derybų pasiekė bendrą sutarimą dėl stebėtojų misijos, kuri gali padėti sumažinti konfrontaciją Ukrainoje.

Tačiau JAV ir Rusija pateikė skirtingas interpretacijas dėl klausimo, ar šita misija, kurią iš pradžių sudarys 100 civilių stebėtojų, pradėsiančių savo darbą jau šį savaitgalį, galės veikti rusų aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Jungtinių Valstijų pranešime, paskelbtame po nepaprastojo ESBO posėdžio, sakoma: „Aišku, kad priėmus šį sprendimą, misija turi mandatą dirbti Kryme ir visose kitose Ukrainos dalyse.“

Tačiau Rusijos ambasadorius Andrejus Kelinas aiškino, kad Krymas tapo Rusijos dalimi. „Jie ten neturi jokio mandato“, – diplomatas sakė žurnalistams po posėdžio.

„Šios misijos mandatas atspindi naujas politines ir teisines realijas ir taikytinas Krymui bei Sevastopoliui, tapusiems Rusijos dalimi“, – sakoma ir Rusijos URM pranešime šeštadienį.

Jame taip pat nurodoma, kad „Rusija tikisi, jog objektyvus ir nešališkas tarptautinių stebėtojų darbas padės įveikti vidinę Ukrainos krizę, nutraukti nacionalinio banditizmo siautėjimą, išnaikinti ultraradikalias tendencijas, pasiekti tautinę santarvę ir socialinių, politinių, kalbos, švietimo, kultūros bei religijos teisių laikymąsi visuose Ukrainos regionuose“.

Rusijos URM naujienų agentūrai „Interfax“ paaiškino kad misijos mandatu „numatoma 100 tarptautinių civilių stebėtojų siųsti į Kijevą ir devynis kitus miestus Ukrainos vakaruose, rytuose ir pietuose. Prireikus, misijos narių skaičius gali būti padidintas iki 500. Jie stebės padėtį saugumo, srityje, operatyviai pranešinės apie galimus incidentus, agresyvaus nacionalizmo apraiškas, piliečių teisių ir laisvių pažeidimus, taip pat ir nacionalinių mažumų. Misija truks pusę metų, bet gali būti pratęsta Nuolatinės Tarybos“.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pažymėjo, jog Vienoje įsikūrusios ESBO, kurios uždavinys – konfliktų prevencija ir demokratijos stiprinimas Europoje, naujausias sprendimas yra žingsnis, padėsiantis sumažinti įtampą Ukrainos krizėje.

Kijevas, susipriešinęs su Maskva dėl Juodosios jūros pusiasalio aneksijos, pastarosiomis savaitėmis spaudė ESBO pasiųsti savo stebėtojus į šalies teritoriją. To paties reikalavo Vakarų šalys.

Tačiau ankstesnės pastangos susitarti žlugo – anot Vakarų diplomatų, Rusijai nepritarus tokios misijos mandatui. Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos yra ESBO narės, ir sprendimai šioje organizacijoje priimami bendru sutarimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"