TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estai baiminasi migrantų antplūdžio

2015 07 03 6:00
Planuojama, kad į Estiją perkelti pabėgėliai bus paskirstyti po visą šalies teritoriją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Estijos vyriausybės vadovas Taavi Roivas pareiškė, kad per ateinančius dvejus metus valstybė galėtų priimti 150-200 Viduržemio jūra į Europą atplaukusių pabėgėlių. Tačiau konservatyvūs Estijos politikai ir aktyvistai mano, jog tų asmenų apskritai nederėtų įsileisti į šalį, nes šitaip bus atvertos durys dar dešimtims tūkstančių atvykėlių.

Prieš pabėgėlius nusiteikusi visuomenės dalis vaizduoja šiuos žmones kaip nesąžiningus sukčius, tingius socialinės paramos kaulytojus arba, dar blogiau, islamo teroristus, kurie kėsinasi sunaikinti Estijos kultūrą ir tapatybę. Maža to, daugeliui estų tai siejasi su skausmingais prisiminimais, kai šalį užplūdo darbo migrantų srautas iš Sovietų Sąjungos.

Ministras pirmininkas T. Roivas nurodė, kad kai kurių politikų kalbos apie masinę imigraciją visiškai nepagrįstos. Jis ragino tautiečius nepasiduoti nacionalistų provokacijoms ir prisiminti, kaip 1944-ųjų rugsėjį baimindamiesi trėmimų į sovietinius lagerius apie 80 tūkst. estų daugiausia jūra emigravo į Švediją ir Vokietiją. Ten jie buvo apgyvendinti pabėgėlių centruose.

Nestatys didžiulių centrų

Estijos vakaruose esančioje Viru apskrityje įrengtame pabėgėlių centre šiuo metu gyvena apie 70 asmenų – daugiausia ukrainiečių ir sudaniečių. Žmonių čia yra dvigubai daugiau, nei numatyta statant pastatą. Pabėgėliai gauna kišenpinigių, nemokamą apgyvendinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, gali naudotis interneto ryšiu bei mokytis estų kalbos.

Vietos gyventojai nepritaria, kad šiame centre būtų apgyvendinta dar daugiau žmonių. Be to, jie reikalauja nemokamų anglų kalbos pamokų, kad galėtų susišnekėti su atvykėliais ir pamokyti šiuos estiškų tradicijų. Estijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog šią vietą ketina aplankyti šalies baikeriai ir pareikšti paramą sunerimusiems vietos gyventojams.

Socialinių reikalų ministras Margusas Tsahkna patikino, kad valstybė neketina statyti didžiulių pabėgėlių centrų. Į Estiją perkelti žmonės bus paskirstyti po visą šalies teritoriją. Ministras pabrėžė, kad Estija - krikščioniška šalis, todėl pirmiausia jis pakviestų atvykti Sirijos krikščionis. Taip pat pirmenybę teiktų našlaičiams, nepilnamečiams, vienišoms motinoms ir šeimoms.

Estijos vyriausybės vadovas Taavi Roivas ragino tautiečius prisiminti 1944-uosius, kai dešimtys tūkstančių estų emigravo į Švediją ir Vokietiją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pažadėjo įdarbinti

Socialinių reikalų ministerijos skaičiavimais, būsto nuoma pabėgėliui per mėnesį atsieitų apie 400 eurų. Papildomų lėšų tektų skirti būstui atnaujinti ir apstatyti. Estų kalbos kursai vienam žmogui per metus kainuotų 1 560 eurų. Jei šalis priimtų 150 pabėgėlių, per dvejus metus jų integravimo į visuomenę išlaidos galėtų siekti iki 3 mln. eurų.

Siekdamas išsklaidyti visuomenės nuogąstavimus, T. Roivas pridūrė, kad Estijos verslininkai pažadėjo įdarbinti perkeltus migrantus. Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog į šalį norintys atvykti žmonės privalo susirasti darbą. Valdžia nepageidauja, kad jie gyventų iš pašalpų.

Premjeras pripažino: valstybė turi patirties tik su rusakalbiais imigrantais, todėl integruoti į visuomenę atvykėlius iš Afrikos ir Vidurio Rytų bus didelis iššūkis. Estija, įvertinusi savo galimybes, pasipriešino Europos Komisijos siūlomam kvotų planui, pagal kurį šaliai būtų tekę priimti 1 064 pabėgėlius.

Oficialiais duomenimis, pernai iš Estijos išvyko 4 637, o atvyko – 3 904 žmonės. Didžiausią dalį emigrantų sudarė 20-34 metų asmenų grupė. Atvykėliai dažniausiai buvo 25-39 metų suomiai, rusai, ukrainiečiai ir amerikiečiai. Estai daugiausia emigravo į Suomiją, Švediją ir Vokietiją.

Pritaria trečdalis gyventojų

Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 32 proc. Estijos gyventojų sutinka priimti pabėgėlius į šalį, 42 proc. - tam nepritaria, o 26 proc. - šiuo klausimu yra neutralūs arba dar neapsisprendę. Beveik 42 proc. apklaustųjų mano, jog pabėgėliams reikia pagalbos. Taip teigia daugiausia 15-24 metų jaunimas, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

59 proc. Estijos rusų pritaria, kad šalis turėtų pagelbėti Viduržemio jūros migrantams. Kaimų gyventojai mažiau linkę padėti atvykėliams, nes įsitikinę, jog imigrantai gali kelti pavojų jų saugumui. Didžiausias palankumą pabėgėliams rodo Talino ir Tartu gyventojai.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"