TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estai ir latviai stiprina savo sienas

2015 09 01 6:00
Latvija keliuose nedideliuose Rusijos pasienio ruožuose irgi svarsto galimybę statyti tvorą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Prieš ketvirtį amžiaus griuvus Berlyno sienai daugelis tikėjosi, kad tokie statiniai liks tik praeities prisiminimas. Pasirodo, žmonės klydo, nes Senajame žemyne viena po kitos vėl ėmė kilti sienos. Estija ir Latvija – ne išimtis. Šios šalys, sunerimusios dėl rytinių sienų saugumo, ketina atsitverti nuo Rusijos.

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamentas rugpjūčio pabaigoje patvirtino, kad planuoja statyti tvorą savo rytiniame pasienyje. Taip esą būtų sustiprintas šalies saugumas ir kartu padidinta Šengeno zonos, garantuojančios laisvą judėjimą, apsauga. Šiuos planus, kaip manoma, iš dalies paskatino pernai įvykdytas saugumo pareigūno Estono Kohvero pagrobimas Estijos ir Rusijos pasienyje bei neseniai jam paskelbta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Darbai numatyti 2018 metais

Estijos vielinė spygliuota tvora drieksis apie 110 km, jos aukštis sieks 2,5 metro. Sienos stiprinimo darbai prasidės 2018 metais, jie atsieis apie 71 mln. eurų. Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad projektas skirtas prekių kontrabandai ir prekybai žmonėmis pažaboti. Jis turėtų būti įgyvendintas iki 2019-ųjų.

Estijos vidaus reikalų ministerija užsiminė, kad ši tvora neaprėps kelių pelkėtų ir sunkiai pereinamų ruožų. Ten bus pastatyti tik pasienio stulpai ir nutiesta kontrolės juosta. Ministerijos atstovai taip pat teigė, jog pasienyje esančiuose ežeruose ir upėse bus išdėliota daugiau kaip 600 plūdurų, kurie neleis rusų valtims ir laiveliams nekliudomiems įplaukti į Estijos teritoriją.

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamentas šiuo metu tvarko miškingus pasienio ruožus, kad pareigūnai galėtų sklandžiau dirbti. Ten ketinama įdiegti modernių technologijų: pasienyje pažeidėjus seks bepilotės skraidyklės (vadinamieji dronai), sienos apsaugai bus naudojami jutikliai, radarai ir vaizdo kameros.

Įdomus aspektas – Estija dar nėra baigusi derinti su Rusija pasienio formalumų. Dūma turi ratifikuoti Estijos sienos sutartį. Ji šiek tiek keičia sienos liniją, bet daugelis pokyčių – ne esminiai.

Šaiposi iš estų užmojų

„Estija nesiekia grįžti į šaltojo karo metus arba vėl statyti sienų Europoje. Mes tik modernizuojame savo išorinę sieną“, – aiškino Estijos užsienio reikalų ministerija.

Tačiau Rusijos atstovai tokius Estijos sprendimus vertina pašaipiai. Maskvos teigimu, tai beprasmis projektas, nes jokio karinio pavojaus ar migrantų antplūdžio šiai Baltijos valstybei negresia. Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas įsitikinęs, kad Estija tiesiog nori pavaizduoti Rusiją kaip grėsmę, nuo kurios reikia atsitverti. Jis patarė Talinui geriau tuos pinigus skirti ekonominėms problemoms spręsti, o ne ideologiniams monumentams, kurie neturi visiškai jokios praktinės reikšmės, statyti. Dūmos narys pridūrė, kad Rusija neketina atsakyti tuo pačiu.

Rusijos Dūmos saugumo ir antikorupcinio komiteto pirmininkė Irina Jarova pareiškė, jog taip Estija kuria savo piliečių rezervatą. Ji irgi pašiepė Talino sprendimą – pasiūlė padvigubinti statybų išlaidas ir iškelti bent 5 metrų aukščio tvorą, kad jos jau tikrai niekas negalėtų įveikti.

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamentas šiuo metu tvarko miškingus pasienio ruožus, kad pareigūnai ten galėtų sklandžiau dirbti.

Latvių tvora bus kitokia

Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis dar šių metų pradžioje nurodė, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje vienas Latvijos prioritetų yra gerinti šalies rytinės sienos stebėjimą ir kontrolę. E. Kohvero atvejis taip pat turėjo įtakos sprendimui stiprinti valstybės sieną ir jos infrastruktūrą.

Latvija keliuose nedideliuose Rusijos pasienio ruožuose irgi svarsto galimybę statyti tvorą. Bet ši, kaip pažymėjo šalies Vidaus reikalų ministerija, nebus panaši į estų ar vengrų tvorą. Jos statiniai iškils tik tose vietovėse, kurias Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba laiko rizikingomis, – pavyzdžiui, netoli perėjimo punktų, kuriuos mėgina aplenkti nelegalūs migrantai. Tose tvorose įrengti jutikliai padės lengviau juos susekti. Latvijos sieną kerta ypač daug vietnamiečių, tabako ir alkoholio kontrabandininkų.

Taip pat ketinama išvalyti 12 metrų pločio pasienio ruožą, kad pareigūnai galėtų netrukdomi patruliuoti, ir pastatyti aiškius riboženklius. Sienos stiprinimo darbai turėtų prasidėti jau šiemet.

Neatsigina vietnamiečių

Pasak vidaus reikalų ministro R. Kozlovskio, per ketverius metus šiam tikslui bus išleista apie 20 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad Latvijai kur kas labiau apsimoka stiprinti valstybės sieną, nei tvarkytis su vis sparčiau į šalį plūstančiais ir prieglobsčio ieškančiais migrantais.

Pastaruoju metu Latvija iš Rusijos sulaukia itin daug nelegaliai sieną kertančių vietnamiečių. Įdomiausia, kad kai kurie jų būna įsitikinę, jog atvyko į Vokietiją. Šie žmonės plūsta į Europos Sąjungą, nes Rusijoje dėl ekonomikos nuosmukio neteko darbo.

Vien rugpjūčio 24 ir 25 dienomis pasieniečiai sulaikė 14 vietnamiečių, kurie neteisėtai kirto sieną, ir du nelegaliai žmones į Latviją gabenusius rusus. Latvijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Latvijos pasieniečiai sulaikė 220 Vietnamo piliečių – 71 jų paprašė prieglobsčio, 149 buvo išsiųsti atgal. Vieno tokio asmens kelionė į Hanojų Latvijai kainuoja daugiau kaip tūkstantį eurų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"