TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estai iš euro zonos trauktis nenori

2012 01 05 6:00

Lygiai prieš metus Estija prisijungė prie euro zonos, nors jau daug kas įžiūrėjo į Europą sėlinančią skolų krizę. Kaip pasikeitė estų gyvenimas perėjus prie bendros Europos valiutos?

Praėjęs ruduo estams įsimins ilgam - jis atnešė pastebimą kainų šuolį. Ypač šoktelėjo degalų kainos, nors jų pardavėjai kaltino padėtį pasaulinėje rinkoje ir aiškino, kad euras dėl to nekaltas.

Estijos kronos buvo keičiamos į eurus pagal iš anksto nustatytą kursą - 15,6466 kronos už vieną eurą. "Ypatingų finansinių problemų eiliniam Estijos gyventojui kronų keitimas į eurus nesukėlė, metų pradžioje žmonės dažniau atsiskaitinėjo kronomis, vėliau palengva perėjo prie eurų. Bankai nemokamai keisdavo kronų banknotus į eurus, o monetoms buvo pastatyti specialūs aparatai, į kuriuos ir dabar galima įmesti per daugelį metų susikaupusias estiškas monetas", - sako vienos Talino parduotuvės pardavėja Karen Tamm.

Jos kolegė Diana Kits pridūrė, kad šešis mėnesius prieš euro įvedimą ir po jo visos prekių ir paslaugų kainos Estijoje buvo nurodomos eurais ir estiškomis kronomis, todėl net nesąžiningiems prekybininkams buvo sunku nepastebimai pakelti kainas. Jų šuolis prasidėjo po liepos 1-osios, kai reikalavimas rodyti kainas abiem valiutomis buvo atšauktas. Todėl rugpjūtį infliacija Estijoje pašoko iki 5,5 proc. ir buvo pati didžiausia Europoje. Kadangi iki 2010 metų pabaigos jos Estijoje apskritai nebuvo, estams nelengva priprasti prie kylančių kainų.

Prieš euro įvedimą kiekviena estų šeima gavo po skaičiuotuvą, kad galėtų sparčiau perskaičiuoti kronas į eurus, taip pat instrukciją, kaip juo naudotis. Tiesa, tam išleisti milijonai nelabai pasiteisino: nes buvo sulaukta skundų, kad kai kurie skaičiuotuvai netiksliai skaičiuoja, o didžioji gyventojų dalis jais nė sykio nepasinaudojo.

Svetimi centai

Ne visiems estams buvo lengva pereiti prie naujos valiutos.

"Pagyvenusiems žmonėms nelengva buvo suvokti, kokia yra euro centų vertė, t. y. daug tai ar mažai. Dešimt kronų mums buvo pinigai, už kuriuos buvo galima nusipirkti maisto pietums, tiek pat kainavo viešojo transporto bilietas. Už 1O kronų gauti 64 centai atrodė smulkmė, kurios neužtenka netgi autobuso bilietui, dabar kainuojančiam 80 centų, o jei perki jį iš vairuotojo, tai ir visus 1,60 euro. Mano kaimynė gauna 114,65 eurų pensiją, ir kai ji pasiima į rankas eurų monetas, niekaip negali suprasti, kaip jas paskirstyti, kad užtektų iki kitos pensijos", - pasakoja pensininkė Malle Puusepp.

Kitas Talino pensininkas Vladimiras K. skundžiasi: "Esu rūkalius ir net nežinau, kaip išgyventi iš savo pensijos: pakelis cigarečių dabar kainuoja 2,80-3 eurus. Prieš metus už tokią suma galėdavau nusipirkti penkis pakelius." O buhalterė Tiju Hiarm sako, kad kupiūros, virtusios saujele monetų, sudavė stiprų smūgį orumui tų, kurie gauna minimalią 278 eurų algą, iš kurios beveik trečdalį, o kartais ir daugiau, tenka skirti maistui. Minimalus atlyginimas Estijoje nebuvo didinamas nuo 2008 metų ir europietiškam standartui jis neprilygsta. Taline ir kituose didžiuosiuose miestuose už tokią sumą išgyventi labai sunku, nebent sostinės gyventojai turi užmiestyje sodą.

Naujomis kainomis nepatenkinti ir barų bei restoranų lankytojai. Besiorientuojanti daugiausia į Vakarų turistus Estija įsivesdama eurus kainas pakėlė tiek, kad jos jau beveik nesiskiria nuo kaimynės Suomijos restoranų. Todėl ir suomių turistų Estijoje sumažėjo. Tiesa, juos sėkmingai pakeičia rusai, o ėmus į Taliną skraidyti pigių skrydžių bendrovių "EasyJet" ir "Ryanair" lėktuvams, į Estiją daugiau atvyksta vokiečių bei britų.

Kainų augimas - neišvengiamas blogis

Tuo tarpu Estijos valdžia džiaugiasi, kad šalis sugebėjo įsivesti eurą, ir žada šiais metais padidinti pensijas 4,4 proc., tam iš 2012 metų biudžeto skirdama 72 mln. eurų. Neseniai premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad estai laiko eurų įvedimą papildoma ekonomikos stabilumo garantija. Estija daugiausia prekiauja su Europos Sąjungos šalimis ir euras palengvina šį procesą. Be to, narystė euro zonoje padeda pritraukti investicijų, saugesni jaučiasi kreditus eurais paėmę žmonės. Naujos valiutos įvedimu džiaugiasi ir audito paslaugas teikiančios firmos savininkė Jelena Demjanova. Prieš porą metų namo statybai eurais paimta jos paskola atpigo beveik perpus, nes išaugo infliacija. Tiesa, dabar sugriežtinta kreditų išdavimo tvarka ir gauti naują kreditą jai buvo sunkiau, negana to, bankas norėtų padidinti palūkanas ir už anksčiau paimtą paskolą.

Ekonomikos ekspertas Melis Atonenas įsitikinęs, kad kainų augimas - neišvengiamas blogis, lydintis perėjimo į naują valiutą procesą. "Esmė ta, kad iš dabartinės skolų krizės Europa gali išbristi tik didėjant infliacijai, kurią centrinių bankų vadovai ir politikai pirmajame krizės etape bandė kažkaip suvaldyti. Svarbiausia, kad infliacija nebūtų nuolatinė ir netaptų problema daugybei metų ateityje", - sako jis.

Su šiais žodžiais sutinka ir makro ekonomikos ekspertas, Estijos mokslų akademijos akademikas Michailas Bronšteinas. Euras, pasak jo, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Estijai garbė prisijungti prie euro zonos. Paprasčiau tapo plėtoti verslą, lengviau keliauti po pasaulį. Bet Graikijos ir kitų Pietų Europos šalių problemos gali įtraukti ir mažytę Estiją į visos Europos problemų sūkurį, įsukti infliaciją, kurią bus labai sunku suvaldyti.

Tačiau estams net minties nekyla, kad vertėtų trauktis iš euro zonos. Dauguma jų visai gerai jaučiasi Bendrijoje su bendra valiuta kišenėje. Tačiau ir senųjų pinigų estai dar nepamiršo. Talino-Tartu kelyje neseniai buvo pastatyti stendai, kuriuose pavaizduoti 1, 2, 5, 10, 25, 50, 100 ir 500 Estijos kronų banknotai. Tiesa, šie paminklai seniesiems pinigams nėra labai geros kokybės, todėl pakelės kronos gali neužilgo nukeliauti į nebūtį kaip ir tikros.

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"