TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estija drąsiai priešinasi Rusijai

2007 08 03 0:00

Iš naftos ir dujų didžiulį pelną gaunanti Rusija ryžtingai didina savo galią, kuriai vis labiau priešinasi Estija. Apie tai leidinyje "The New American" rašo lietuvių išeivijos rašytojas ir publicistas Vilius Bražėnas, dabar grįžęs gyventi į Lietuvą, ir leidinio vyresnysis redaktorius Williamas F.Jasperis.

Klimato kaita, AIDS Afrikoje, priešraketinė gynyba, badas - tai tik kelios temos, aptartos šių metų birželio 6-8 dienomis Heiligendame vykusiame Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikime. Vis dėlto į šias aukščiausio lygio derybas reikėtų pažvelgti kitaip, bent jau todėl, kad Rusija savo užsienio ir vidaus politikoje ėmė atvirai taikyti sovietinio stiliaus valdymą.

Pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė demonstruoti ekonominius ir politinius sugebėjimus - taip, kad suglumino net buvusius gerbėjus. Rekordinis pelnas, kurį Rusija gavo už naftą, kainuojančią 70 JAV dolerių už barelį, jau 2006 metų rugpjūčio mėnesį leido jai išstumti Saudo Arabiją ir užimti geriausią poziciją pasaulio naftos rinkoje.

2006 metais V.Putinas įrodė esąs pasirengęs panaudoti energetiką kaip ginklą. Susiginčijęs su Baltarusija, šių metų žiemą jis nutraukė dujų tiekimą Vakarų Europai. Panašus likimas pernai metų žiemą ištiko ir Ukrainą. Dėl tokių prezidento veiksmų elektros ir šilumos kainos ėmė kilti nuo Rusijos energetinių resursų priklausančiose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Prieš Didžiojo aštuoneto susitikimą Vokietijoje buvęs KGB karininkas ir FST pirmininkas parodė savo ketinimus elgtis be kompromisų su Vakarų partneriais, atšaukti kai kurias sutartis ir priversti "BP", "Total" ir "Royal Dutch Shell" parduoti savo gamtinių dujų projektus Rusijos valstybės kontroliuojamam koncernui "Gazprom".

Energetika anaiptol ne vienintelis V.Putino naudojamas ginklas. Daugybė jo vykdomos politikos aspektų primena L.Brežnevo ir J.Stalino laikų realijas. Štai keli pavyzdžiai, liudijantys šaltojo karo požymius V.Putino valdomoje Rusijoje:

* 2006 metų lapkričio 23 dieną buvęs KGB / FST agentas ir atviras V.Putino kritikas Aleksandras Litvinenka mirė nuo apnuodijimo radioaktyviosiomis medžiagomis. Kaip rodo liudijimai, V.Putinui ištikimi FST nariai - tikri nusikaltėliai.

* 2007 metų birželio 4 dieną, likus dviem dienoms iki G8 susitikimo, V.Putinas atsisakė išduoti Didžiajai Britanijai buvusį KGB / FST agentą Andrėjų Lugovojų, įtariamą nužudžius A.Litvinenką. Rusijos prezidentas Londono reikalavimus pavadino "kvailais". Tai tik viena iš begalės Kremliaus keliamų kliūčių tiriant A.Litvinenkos mirties aplinkybes.

* V.Putinas ėmėsi griežčiau persekioti nepriklausomą ir kartu valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą. Rusijoje kratomi žinių skyriai bei redakcijos, suimami ir persekiojami kritikuojantys redaktoriai ir korespondentai, konfiskuojami kai kurie dienraščiai, o patekusiems į nemalonę leidiniams nutraukiamas laikraštinio popieriaus tiekimas.

* 2006 metų spalio mėnesį savo namuose Maskvoje buvo nužudyta garsi Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja, artima A.Litvinenkos draugė ir arši V.Putino režimo kritikė. Įtariamieji liko laisvėje, o Kremlius, regis, šios bylos rimtai nagrinėti nenori.

* Likus maždaug savaitei iki šių metų Didžiojo aštuoneto susitikimo, Pasaulio laikraščių asociacija paskelbė apie Rusijoje vykdomas laisvos spaudos represijas: "Beveik visi žurnalistų "persekiotojai" lieka nenubausti. Manoma, kad nuo V.Putino atėjimo į valdžią 2000 metais Rusijoje buvo nužudytas 21 žurnalistas." Tarptautinės žurnalistų federacijos pirmininkas Aidanas White'as pastebėjo: "Rusija - tai šalis, kurioje taikos metu žuvo daugiausia žurnalistų." A.White'as taip pat perspėjo, kad padėtis blogėja.

* Kremlius negailestingai pasmerkė šių metų balandžio mėnesio Estijos vyriausybės sprendimą išmontuoti bronzinį paminklą Raudonosios armijos "kariui išvaduotojui". V.Putino nuomonei pritariantys rusakalbiai Estijos jaunuoliai ėmė siaubti Talino miestą, niokoti mašinas, parduotuves, kovoti su policija, terorizuoti gyventojus.

* Po riaušių Estijos laukė "internetinis karas". Kompiuterių piratai užblokavo daugybę tinklalapių, priklausančių valdžios institucijoms, verslo ar telekomunikacijų įmonėms.

"Tikri" faktai

Baltijos šalių pastangos atsikratyti sovietinio paveldo Maskvoje laikomos "kerštu", "ksenofobija" ir "fašizmu".

Dėmesio vertas šių metų gegužės 24 dieną "International Herald Tribune" pasirodęs Anatolio Lieveno straipsnis "Švelninant ES ir Rusijos įtampą: Baltijos krizė". Autorius ragina Vakarų lyderius nespausti V.Putino dėl žmogaus teisių pažeidimų, nes "arši kritika duoda priešingų rezultatų". Kalbėdamas apie paminklo sovietų kariui išmontavimą A.Lievenas pareiškė: "Vakarų Europos šalys turėtų viešai smerkti tokius provokuojančius Estijos vyriausybės veiksmus. Didžioji Britanija ir Prancūzija turėtų įsisąmoninti, kad nacistinės Vokietijos pralaimėjimą daugiausia lėmė Sovietų Sąjungos pastangos, todėl ES narės turėtų gerbti Raudonosios armijos atminimą."

Įdomu, kodėl Estijos veiksmai laikomi "smerktinais" ir "provokuojančiais"? Ar kas nors įsivaizduoja per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupuotas sostines, kuriose galima pamatyti paminklų A.Hitlerio vermachto kariams ar SS policininkams? Ar kas nors įsivaizduoja didžiulius svastikos simbolius, išraižytus viešuose Goringo ar Goebelso vardais pavadintuose pastatuose? Žinoma, tokia "baisi neteisybė" tiesiog nesuvokiama. Kodėl į Baltijos valstybes reikėtų žiūrėti kitaip? Juk jos kentėjo baisios okupacijos gniaužtuose ne tik kelerius metus, bet daugiau nei penkis dešimtmečius, kuriuos lydėjo pažeminimai, kankinimai ir genocidas.

Tiesiai šviesiai

Vadinamieji Rusijos reformatoriai - M.Gorbačiovas, B.Jelcinas ir V.Putinas - tęsia komunistų melą ir tvirtina, kad Raudonoji armija "išlaisvino" Baltijos valstybes nuo A.Hitlerio. Vakarų spauda, rodos, palaiko šį gėdingą tiesos klastojimą.

Sovietų Sąjungai okupavus Baltijos valstybes, lietuviai, latviai ir estai buvo verčiami kalbėti rusiškai ir pamiršti gimtąsias kalbas. Tuometinėse komunistų valdžios institucijose rusams atitekdavo geriausios pareigos. Ar jus vis dar stebina Estijos gyventojų troškimas išmontuoti paminklą Raudonosios armijos kariui?

Tiesa, prokomunistinių pažiūrų ES politikai nepritaria Lietuvai, 1999 metais ėmusiai bausti buvusius KGB tarnautojus, ir Lenkijai, tarp tėvynainių ieškančiai buvusių Sovietų Sąjungos šnipų. Kai kurių europarlamentarų manymu, tokios "kerštingos" priemonės kelia grėsmę geriems Vakarų santykiams su "naująja" Rusija.

Vis dėlto Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas įsitikinęs, kad būtent "naujoji" Rusija iki šiol teisina buvusios Sovietų Sąjungos smurtą: "Visos mūsų problemos, susijusios su Rusija, kyla dėl to, kad pastaroji kategoriškai atsisako pripažinti praeities klaidas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"