TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estija rengiasi išlikimui virtualioje erdvėje

2016 07 28 6:00
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas per Estijos nepriklausomybės metines Narvoje, besiribojančioje su Rusija, kuri demonstruoja vis didesnį priešiškumą Baltijos valstybėms.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus, kad ji nebepirmininkaus Europos Sajungai (ES), į jos vietą stoja Estija, tačiau britų sprendimas trauktis iš ES komplikuoja jau prasidėjusias abiejų šalių derybas, kaip perkelti į saugius centrus Didžiojoje Britanijoje visus Estijos valstybės skaitmeninius duomenis.

Baimindamasi Rusijos kibernetinės atakos arba invazijos, Estija kuria savo pačios virtualią kopiją ir nori perkelti ją į JK. Talinas ir Londonas jau pradėjo derybas, kaip į saugią vietą JK padėti terabaitus duomenų – nuo gimimo liudijimų ir rinkėjų sąrašų iki nuosavybės sandorių, bankų kredencialų ir visos valdžios biurokratijos.

Estija jau naudoja savo ambasadas užsienyje serveriams, kuriuose laikomos vyriausybinių dokumentų kopijos. Tačiau įtampai su Maskva didėjant ir vis labiau nepasitikint rytine kaimyne, Talinas planuoja kur kas didesnio masto atsargumo priemones. Šis projektas paskatintas ne tik padidėjusio nesaugumo Baltijos regione, bet ir paties besikeičiančio, vis labiau skaitmeninio pasaulio.

„Mes turime labai agresyvią kaimynę ir turime būti tikri, kad ir kas atsitiks mūsų teritorijai ateityje, Estija išliks, – sakė vyriausybės kibernetikos vadovas Taavi Kotka. – Estijoje jau balsuojame internetu, mokame mokesčius internetu, nebeliko beveik nieko, ko nedarome skaitmeniniu būdu. „ T. Kotka pridūrė, kad jei „tikrai atsitiks kas nors blogo, galėsime pasakyti, jog išlikome kaip šalis, net ir neturėdami savo teritorijos“.

JK patvirtino, kad diskutuoja su Estija apie „bendrą duomenų valdymo projektą“.

Skaitmeninė lyderė

Estija jau patyrė šiurkščiausią, didžiulės žalos padariusią Rusijos remiamą kibernetinę ataką 2007 metais – toks buvo Rusijos atsakas į sprendimą iškelti iš Talino centro į kapines Bronzinį kareivį, paminklą žuvusiems sovietų kariams. Jie Estijai buvo okupantai.

Toji ataka, lydima taip pat iš Rusijos suplanuotų riaušių gatvėse, sugadino bankų, žiniasklaidos, vyriausybės ir telekomunikacijų tinklus. Tuometis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas tiesiogiai apkaltino Rusiją dėl šių atakų, o 2008 metais vienas Estijos etninis rusas buvo nuteistas už dalyvavimą jas planuojant. Nuo tada skaitmeninis saugumas yra vienas didžiausių Estijos prioritetų.

„Kai kalbama apie kibernetines atakas, iškyla visokios baimės ir demonai, – sakė T. Kotka. – Bet Estijos žmonės tai išgyveno – jie žino, kas tuomet nutinka, ir tai reiškia, jog mes rimtai į tai žiūrime.“

Estija yra viena pažangiausių valstybių pasaulyje skaitmeninių technologijų panaudojimo srityje. Visa vyriausybė veikia absoliučiai be jokių popierinių dokumentų, kiekvienas gyventojas turi unikalią skaitmeninę tapatybę, kuria visur naudojasi, net ir tokiuose kasdieniuose dalykuose, kaip mokestis už transportą, registracija į ligoninę.

Repetuoja atakas

1,3 mln. gyventojų turinti Estija tapo labai pažeidžiama, nes yra priešakinėse NATO ir Rusijos konfrontacijos pozicijose. Visos Baltijos šalys gali būti potencialus Rusijos taikinys, jei ši nebus atgrasyta. Estija turi didelę etninę rusų mažumą šalies rytuose ir taip pat, kaip ir Latvija bei Lietuva, yra nuolatinis Rusijos propagandos taikinys.

Nors NATO žengė kai kuriuos žingsnius, kad parodytų, jog tikrai gins Baltijos valstybes nuo Rusijos užpuolimo, abejonės ne visai išsklaidytos. Mat daug ekspertų teigia, kad priemonės, kurių ėmėsi NATO, nepakankamos, jeigu Rusija užpultų. Nerimą kelia tai, kad kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra susijęs su Rusija, jam dirba proputiniška komanda, o jis pats laikosi pozicijos, kad europiečiai turi gintis patys, Amerikai nėra ko kištis. JAV yra pagrindinė NATO karinė jėga, jei šalies politika keistųsi, iš NATO gali nieko nebelikti. Kad ir kas paistoma apie savarankiškas Europos ginkluotąsias pajėgas, tiesa yra tokia, jog kariniu požiūriu Europa yra nykštukė, išskyrus gal tik britus.

Rusija jau repetuoja kibernetines atakas prieš mūsų regioną. Kaip anonimiškai atskleidė vienas Baltijos žvalgybos pareigūnas, kai tik Rusija rengia didelio masto karinius mokymus prie Baltijos valstybių, jas lydi ir realiai padidėjusios kibernetinės atakos.

Dauguma NATO karinių pareigūnų nelaiko labai tikėtinu tiesioginį Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, kur kas labiau baiminasi neaiškaus hibridinio karo scenarijaus, kuriame kibernetinės atakos vaidintų svarbiausią vaidmenį.

Estijos derybos su JK dar yra tik pradinės stadijos. Reikalingas dvišalis susitarimas, kuris nustatytų, kas turi aukščiausią valdžią duomenų bazei, kartu yra atsakingas už jos gynimą, jei Estija būtų atakuota skaitmeniniu būdu.

JK sprendimas trauktis iš ES komplikuoja šias derybas, ir dėl to Estija jau pradėjo šiuo klausimu tartis su Liuksemburgu.

Paankstino pirmininkavimą

Dėl tos pačios priežasties JK paskelbus, kad ji atsisako pirmininkauti ES antrąjį kitų metų pusmetį, vietoj jos pirmininkavimo imsis Estija. Kaip sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko atstovas, 28 bloko narių ambasadoriai liepos 20 dieną pasiekė „platų susitarimą“ šešiais mėnesiais paankstinti Estijos pirmininkavimą.

Kroatija, naujausia ES narė, įstojusi 2013 metais, pirmininkaus Bendrijai pirmąjį 2020 metų pusmetį. Šiuo metu ES pirmininkauja Slovakija, pirmąjį kitų metų pusmetį ją pakeis Malta.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"