TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estija: rinkimų kampanija be konflikto

2007 03 05 0:00
Estijos premjeras Andrusas Ansipas atidavė savo balsą per išankstinį balsavimą internetu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tikimasi, kad per parlamento rinkimus Estijoje stipri šalies ekonomika leido dabartinei vyriausybei grįžti į valdžią, o kampanijoje dominavę socialiniai klausimai parodė, jog pereinamasis revoliucinis laikotarpis baigėsi

Sparčiai auganti Estijos ekonomika turėjo padėti vyriausybei grįžti į valdžią po sekmadienio parlamento rinkimų - pirmų šalyje nuo 2004 metų, kai tapo Europos Sąjungos (ES) nare.

"Protesto bangos prieš vyriausybę nėra, todėl didelės permainos mažai tikėtinos, - sakė politologas Tonis Saartsas iš Talino universiteto. - Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo prieš 16 metų dėl rinkimų nėra jokio ryškesnio konflikto. Tai rodo, kad Estija tapo stabilia valstybe ir šalyje baigėsi pereinamasis laikotarpis".

Savisaaras gali grįžti

Apklausos rodė, kad kairiųjų Centro partiją rėmė 26 proc. rinkėjų. Antroje vietoje ministro pirmininko Andraus Ansipo centro dešiniųjų Reformų partija - už ją ketino balsuoti 21 proc. rinkėjų. Abi partijos su centro kairiųjų Liaudies sąjunga priklauso valdančiajai koalicijai. Opozicinių partijų "Tėvynė" ir "Res Publica" sąjungą rėmė 12 proc. rinkėjų. Tad centristai ir reformininkai naujajame 101 vietos parlamente turėtų gauti tvirtą daugumą ir sudaryti daugumos vyriausybę. Tuomet jai vadovauti pretenduotų centristų vadovas Edgaras Savisaaras, buvęs pirmasis po nepriklausomybės atgavimo premjeras, jau 1992 metais netekęs šio posto. Vėliau Savisaaras tapo vidaus reikalų ministru, tačiau 1995 metais buvo priverstas gėdingai pasitraukti kilus skandalui dėl jo nurodymu slapta įrašinėtų oponentų pokalbių.

Svarbiausi socialiniai klausimai

2006 metais net 11,5 proc. pasiekęs ūkio augimas, sparčiausias nuo 1991 metų, skatino partijas žarstyti dosnius pažadus skirti daugiau lėšų mažiau pasiturintiems šalies gyventojams. Socialiniai klausimai užėmė svarbiausią vietą politinėje darbotvarkėje, ypač turint galvoje, kad vis daugiau estų darbininkų išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo į senesnes ir turtingesnes ES nares. Pasak politologų, darbo užmokesčio lygio tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose problema nepaprastai svarbi, kitaip šalis, turinti 1,37 mln. gyventojų, ištuštės.

Iš 11 partijų, kurių atstovai pretendavo į parlamentą, 5 proc. barjerą galėjo tikėtis įveikti tik 5 ar 6 partijos. 2 partijos skelbėsi atstovaujančios rusų elektoratą. Tai opi tema šioje Baltijos valstybėje, kurioje etniniai rusai sudaro trečdalį gyventojų. Vis dėlto apklausos rodė, kad rusų partijos turėjo labai mažai galimybių iškovoti vietas, nes jos perdėm marginalinės, ir net rinkėjai rusai, kaip nurodė politologai, nelaiko jų patikimomis. Centro partijos socialiai orientuota politinė programa patraukė daug rusų rinkėjų, be to, aktyvesni rusų politikai dalyvavo pagrindinių politinių partijų veikloje.

Pirmi balsavo internetu

Teisę balsuoti turėjo apie 940 tūkst. Estijos gyventojų. Kiek daugiau nei 30 tūkst. rinkėjų balsavo internetu. Estija tapo pirma pasaulio valstybe, kurioje per parlamento rinkimus buvo galima atiduoti savo balsą internetu.

Stebėti rinkimų atvyko apie 70 tarptautinių stebėtojų, tarp jų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Moldavijos, Latvijos, Lietuvos atstovų.

Manoma, kad tai buvo brangiausi parlamento rinkimai per visą Estijos istoriją - jiems išleista apie 130 mln. kronų (apie 29 mln. litų), kitaip tariant, kiekvienas mandatas kainavo daugiau kaip milijoną kronų (apie 220 tūkst. litų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"