TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estija-Rusija: kova dėl sovietinio paminklo

2007 02 26 0:00
Šviežiomis gėlėmis šiomis dienomis nuklota bronzinio kario - sovietinio paminklo Talino centre, dėl kurio verda aistros ne tik Estijoje, bet ir Rusijoje, papėdė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Estijos valdžia norėjo uždrausti įvežti 50 tūkst. parašų, Sankt Peterburge surinktų Taline stovinčiam sovietinio kario paminklui apginti

Estijos rusakalbių visuomeninio judėjimo "Naktinė sargyba" atstovas Jurijus Žuravliovas, rusakalbių Konstitucinės partijos kandidatas į Estijos parlamentą, vežė į Taliną "Jaunosios gvardijos" surinktus parašus. Narvos pasienio poste jis buvo išlaipintas iš autobuso ir patikrintas.

"Kambaryje buvę du saugumo karininkai pareiškė, kad mano turima "Naktinės sargybos" simbolika kursto tautinę nesantaiką, todėl Estijoje yra draudžiama. Grasino už tai iškelti baudžiamąją bylą. Bet man pareiškus, jog šios simbolikos uždraudimo klausimą turi spręsti teismas, vis dėlto leido ją įvežti, - sakė Žuravliovas. - Iš manęs taip pat norėjo atimti "Jaunosios gvardijos" surinktus parašus, bet paskui leido įvežti ir juos."

Žuravliovas teigė ketinąs "Naktinės sargybos" surinktus parašus už bronzinį kareivį perduoti prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui arba vyriausybei.

Judėjimo "Naktinė sargyba" pavadinimas kilo nuo to, kad paminklo žuvusiesiems per Antrąjį pasaulinį karą, stovinčio ant Tenismegio kalvos Talino centre, gynėjai jau nuo praėjusio pavasario rinkosi naktimis jo saugoti. Estijos valdžia nusprendė paminklą nukelti, nes laiko jį okupaciniu simboliu.

Įvyko susistumdymas

Prie šio paminklo Estijos nacionalinio judėjimo atstovai, atėję padėti vainiko visiems nukentėjusiesiems nuo sovietų armijos atminti, penktadienį įsivėlė į susistumdymą. Pasak policijos, jie susistumdė su kitais žmonėmis, atėjusiais prie paminklo su gėlėmis. Per įvykį niekas nenukentėjo. Į incidento vietą atvykus policijai Estijos nacionalinio judėjimo atstovai padėjo vainiką ir išsiskirstė. Judėjimas ketino priešais Rusijos ambasados Taline pastatą surengti piketą prieš Maskvos kišimąsi į Estijos vidaus reikalus bei nesugebėjimą garantuoti Estijos diplomatinių atstovybių saugumo Rusijos teritorijoje.

Vienas organizacijos vadovų Hennas Polluaasas sakė, kad Rusija klastoja istoriją ir tarptautinėje arenoje šmeižia estų tautą; būtent Rusijos valdžiai tenka prisiimti atsakomybę už santykių tarp Estijoje gyvenančių tautų pablogėjimą.

Naujausias Estijos ambasados Maskvoje užpuolimas įvykdytas penktadienio vakarą: nežinomi chuliganai apmėtė pastatą prezervatyvais, į kuriuos buvo pripilta rudų dažų. Ant fasado atsirado 3 dėmės. Chuliganų sulaikyti nepavyko.

Prezidentui tenka paaiškinti

Praėjusią savaitę atsakydamas į laikraščio "Molodiož Estoniji" klausimus Estijos prezidentas Ilvesas paaiškino, kad Estijai Antrasis pasaulinis karas reiškia beveik pusės šimtmečio laikotarpį, prasidėjusį 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai SSRS ir Vokietija, būdamos sąjungininkės, slaptu protokolu pasidalijo tarpusavyje Rytų Europos valstybes į įtakos sferas. Dėl šio sandėrio kitais metais Estija neteko nepriklausomybės, po to sekė žudymai ir masiniai trėmimai, paskui - vokiečių okupacija; 1944-aisiais SSRS vėl užgrobė Estiją ir ši atkūrė savo valstybę tik 1991 metais.

Pasak Ilveso, Rusija ir dalis rusų Estijoje Antrąjį pasaulinį karą vertina siauriau - tik kaip Didįjį Tėvynės karą, kai nacistai užpuolė Sovietų Sąjungą ir patyrė pralaimėjimą. Prezidentas nurodė, kad daugelis estų kariavo per Antrąjį pasaulinį karą vilkėdami vokiečių uniforma iš dalies dėl to, dėl ko daugelis estų kariavo ir aprengti sovietų uniforma - abiem atvejais tai buvo svetimos valdžios primestas priverstinis pasirinkimas. Ilvesas pasirėmė estų publicistu Oskaru Looritsu, rašiusiu, kad dvi galimybės - su naciais prieš komunistus arba su komunistais prieš nacius - estams iš esmės reiškė pasirinkti vieną iš dviejų: marą ar cholerą.

Ilvesas priminė, kad didžioji dalis estų, taip pat ir Estijoje gyvenančių kitataučių, buvo mobilizuoti į Vokietijos armiją 1944 metais. "Daugelis jų vylėsi taip sukurti Estijos armiją ir atgauti prarastą Estijos nepriklausomybę. Tai buvo tuščios viltys. Tačiau jei tada Sovietų Sąjunga būtų pripažinusi Estijos savarankiškumą, mobilizacija tikriausiai nebūtų buvusi sėkminga." Ilvesas pridūrė, kad daugeliui Estijoje Sovietų Sąjunga atrodė kaip siaubingas sapnas, daugelis dar prisiminė masinius 1940-1941 metų trėmimus.

Prezidentas pareiškė, kad estai, kaip tauta, nebendradarbiavo su nacistais. Tiesiogiai su naciais bendradarbiavo labai mažai estų, ir labai nedaug jų dirbo naciams iš įsitikinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"