TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijoje tvyro nerimas dėl Rusijos

2015 04 16 6:00
Estijoje šiuo metu tarnauja JAV pėstininkų kuopa, kurią sudaro 150 karių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Estijos gynybos ekspertai nuo Ukrainos konflikto pradžios kalba apie Rusijos invazijos į šalį tikimybę. Diskusijos vėl įsižiebė šią savaitę, kai prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu britų dienraščiui "The Telegraph" pareiškė, kad Rusijos pajėgos Estiją užimtų per keturias valandas. Estijos gynybos ekspertai mėgino nuraminti visuomenę.

Buvęs vyriausiasis Estijos gynybos pajėgų vadas Antsas Laaneotsas ir Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro ekspertas Kalevas Stoicescu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR teigė, kad nėra jokios priežasties panikuoti. Prezidentas ragino NATO dislokuoti daugiau karių, kad šalis galėtų veiksmingiau priešintis vis agresyvesnei kaimynei. Rusija kaltina Baltijos valstybes ir Lenkiją rusofobija ir paranoja.

A. Laaneotso teigimu, Rusija yra pasirengusi pasauliui pasiųsti žinią, kad ji vis dar yra didžioji galia, o vienintelis būdas tai įrodyti - karinė jėga. Kaimynė vykdo didelio masto karines pratybas netoli Estijos sienos, rusų oro pajėgos ne kartą pažeidė Baltijos šalių oro erdvę. A. Laaneotsas mano, kad natūralu būti pasirengusiems, jei prezidentas Vladimiras Putinas ryžtųsi šalyje pakartoti Ukrainos scenarijų. Vadas pažymėjo, kad nuolatinė NATO karinė bazė galėtų atgrasinti rusus nuo tokio sumanymo. Šiuo metu šalyje laikinai esanti JAV pėstininkų kuopa, kurioje tarnauja 150 karių, nėra pakankamai didelė. Prireikus Aljansas per 48 valandas galėtų dislokuoti 5 tūkst. karių pajėgas.

Rusai - ne kamikadzės

Gynybos pajėgų vadas tvirtino, kad Rusija negalėtų įsiveržti ir užimti Talino per keturias valandas. Jo teigimu, Maskva žino, kad užpuldama Baltijos šalis pradėtų karą su NATO. A. Laaneotsas pažymėjo, kad Rusijos kariškiai nėra kamikadzės ir taip nerizikuos. Jo manymu, Rusijos ataka mažai tikėtina dėl įsitraukimo Rytų Ukrainoje ir šalį užklupusių ekonomikos sunkumų. Tačiau tai nereiškia, kad estai turėtų būti ramūs ir nieko nedaryti. Kaip teigė gynybos ekspertas, labai gerai, kad prezidentas viešai kalba apie esamą saugumo situaciją.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen per šią savaitę vykusį vizitą Taline stengėsi nuraminti Estiją. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen per šią savaitę vykusį vizitą Taline stengėsi nuraminti Estiją. „Jūsų būgštavimai yra mūsų būgštavimai“, - sakė ji per bendrą spaudos konferenciją su Estijos gynybos ministru Svenu Mikseriu. Ministrė patvirtino, kad Vokietija šiemet vėl dalyvaus Baltijos šalių oro policijos misijoje, o Amario bazėje bus dislokuoti keturi naikintuvai. Be to, vokiečių kariai kitais metais dalyvaus Estijoje rengiamose tarptautinėse karinėse pratybose.

Estijos vyriausybės vadovas Taavi Roivas paragino NATO sąjungininkes atsiųsti į Baltijos regioną daugiau karių, o Vokietiją - prisiimti vadovavimą šiam kontingentui. Vokiečių delegacijos atstovai sakė, kad juos nustebino T. Roivo raginimas, nes šis klausimas nebuvo svarstytas dvišalėse derybose. Jie pridūrė, kad Vokietija laikosi 1997 metais Aljanso ir Rusijos pasirašyto santykių pagrindų susitarimo, kuris draudžia ilgam laikui dislokuoti kovines pajėgas į rytus nuo Vokietijos. Tačiau, T. H. Ilveso manymu, NATO privalo pripažinti, jog saugumo situacija nuo 1997 metų smarkiai pasikeitė, todėl reikia imtis veiksmų.

Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas antradienį pareiškė, kad Estijos narystė NATO, kuriai Helsinkis nepriklauso, didina ir Suomijos saugumą. A. Stubbas ir T. Roivas Helsinkyje aptarė dvišalį bendradarbiavimą, taip pat kalbėjosi apie Rusijos veiksmus Ukrainoje ir jų destabilizuojamą poveikį Europos saugumui, bendradarbiavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Libane.

Saugumo metraštyje dominuoja Rusija

Neseniai paskelbta Estijos saugumo policijos (KaPo) metinė apžvalga šalyje yra turbūt svarbiausia saugumo tendencijas ir aktualiausius įvykius fiksuojanti publikacija. Rusija ir šiais metais paskelbtame pranešime atsidūrė dėmesio centre. KaPo direktorius Arnoldas Sinisalu nurodė, kad įvykiai Ukrainoje pakeitė Estijos ir visos Europos požiūrį į Rusiją.

Estijos saugumo metraštyje nurodoma, kad pernai KaPo iš šalies išsiuntė mažiausiai vieną Rusijos žvalgybos pareigūną, kuris veikė prisidengęs diplomato statusu. Kaimynės slaptosios tarnybos taip pat bandė pakenkti Estijos saugumo institucijoms atskleisdamos, kad buvęs KaPo darbuotojas Uno Puuseppo dirbo Kremliui.

Naikintuvai F-16 Amario oro bazėje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kalbėdamas apie 2014-ųjų rudenį pagrobtą KaPo pareigūną Estoną Kohverą, kuris šiuo metu yra laikomas kalėjime Maskvoje, A. Sinisalu laikėsi pozicijos, jog Rusija pažeidė tarptautinę teisę. Tartu universiteto Teisės fakulteto vadovas Jaanas Ginteris mano, kad vidaus slaptosios tarnybos agentas galėtų būti paleistas ratifikavus Estijos ir Rusijos sienos sutartį.

Laisvės partijos ir Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) manymu, Estija neturėtų skubėti ratifikuoti sienos sutarties. EKRE atstovas sakė, kad teisės aktas yra nepalankus šaliai ir pažeidžia valstybės Konstituciją. Tuo metu Laisvės partijos vadovas tikino, kad nėra reikalo ratifikuoti sutarties, kol Rusija nesustabdė karo veiksmų Ukrainoje. Derybos dėl sienos sutarties prasidėjo dešimtąjį dešimtmetį, bet dėl politinių priežasčių žlugdavo. Tai jau trečiasis mėginimas pakoreguoti valstybių sieną. Pasak ekspertų, sienos pasikeitimai bus labai nežymūs, bet ten gyvenantiems žmonėms labai palengvins gyvenimą. Pavyzdžiui, tai palies ir Peipaus-Pskovo ežero žvejus.

Kodėl nepalaiko gerų santykių?

Rusijos vidaus ir užsienio politikos ekspertas K. Stoicescu nurodo įvairias priežastis, kodėl Estija negali palaikyti gerų santykių su Rusija. Jo teigimu, pirmiausia šiuos santykius temdo istorijos šešėlis. Rusija galbūt vis dar mano, kad Baltijos šalių suverenumas ir orientacija į Vakarus yra laikina anomalija. Ji siekia išlaikyti karinį ir politinį dominavimą Baltijos jūros regione. Maža to, Estijoje gyvena daug rusų, kurių interesus, neatsižvelgdama į pilietybę, Maskva yra pasiryžusi ginti. Ekspertas svarsto, jog Kremliui galbūt sunku pripažinti, kad daugelis rusų Estijoje gyvena geriau nei Rusijoje. Pasak K. Stoicescu, gerai šalių kaimynystei labiausiai trukdo skirtingas mąstymas.

Estijos ir Rusijos ekonominių santykių ateitis atrodo gana niūri. Anot K. Stoicescu, ilguoju laikotarpiu tai nebūtinai sukels neigiamų pasekmių Estijos ekonomikai. Estija nori sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir atskirti savo elektros tinklus nuo didžiosios kaimynės. Šis tikslas yra ilgalaikis, tačiau iki šiol valstybei nepavyko pasiekti realios pažangos. Estijos vyriausybė neseniai iš naujo nustatė terminą - įgyvendinti šį uždavinį iki 2025-ųjų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"