TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos interneto kelias

2012 04 19 6:05

Apie tai, kaip mažytė Estija, išlindusi iš SSRS šešėlio, tapo interneto titane, rašo britų dienraštis "The Guardian".

Ši maža Europos valstybė, vos tik nusimetė sovietinius pančius, sukūrė programą "Skype" ir padarė sąmoningą sprendimą plėtoti interneto technologijas. 1995-aisiais, praėjus ketveriems metams po to, kai Estija atgavo nepriklausomybę, Toomas Hendrikas Ilvesas perskaitė Jeremy Rifkino knygą "Darbo pabaiga" ("The End of Work"). "Joje teigiama, kad kompiuterizavimas paliks vis mažiau darbo vietų žmonėms ir tai baisu", - prisimena dabartinis Estijos prezidentas, tuomet dirbęs diplomatu. 

Tačiau T.H.Ilvesas ir dauguma jo kolegų mąstė kitaip nei J.Rifkinas. Mažytės, vos 1,4 mln. gyventojų turinčios valstybės politikai suprato, kad kompiuteriai gali kompensuoti darbo jėgos trūkumą ir prastą infrastruktūrą. Praėjus septyniolikai metų toks suvokimas pranoko visus lūkesčius. Dabar kompiuteriai neatsiejami nuo Estijos identiteto.

"Kitoms valstybėms internetas tėra dar viena paslauga kaip vanduo iš čiaupo arba švarios gatvės, tačiau jauniems estams internetas daug daugiau nei eilinė paslauga - tai demokratijos ir laisvės simbolis", - sako Linnaras Viikas, Estijos informacinių technologijų koledžo dėstytojas, vyriausybės patarėjas ir žmogus, kurio vardas tapo Estijos internetinio pakilimo sinonimu.

Norint tuo įsitikinti, užtenka išeiti į lauką - bevielis internetas veikia visur, ir taip jau daugiau nei 10 metų. L.Viikas įsitikinęs, kad galima nueiti daugiau kaip 150 kilometrų nuo pastelinių spalvų viduramžiško Talino bokštų iki Tartu universiteto smailių - ir jis nė karto nenutrūks. "Mes supratome, kad jeigu vyriausybė naudos internetą, jis turės būti prieinamas visiems. Taigi sukūrėme didžiulį viešo interneto tinklą žmonėms, kurie negali jo įpirkti namie", - aiškina L.Viikas.

Panašus Estijos požiūris ir į švietimą. Jau 1997 metais, po vajaus, kuriam iš dalies vadovavo būsimas prezidentas T.H.Ilvesas, net 97,7 proc. Estijos mokyklų turėjo internetą. Šiuo metu Estijoje internetu galima gauti 42 paslaugas. Praėjusiais metais 94 proc. mokesčių deklaracijų buvo pateikta internetu, tam sugaištant ne daugiau kaip penkias minutes.

Estijoje galima balsuoti iš savo kompiuterių (per pastaruosius rinkimus taip pasielgė ir pats T.H.Ilvesas, tuo metu buvęs Makedonijoje), o teisinius dokumentus galima pasirašyti naudojantis išmaniuoju telefonu. Nuo 2000 metų estai susirinkimuose nenaudoja popieriaus.

Gydytojai išrašinėja receptus tik kompiuteriu, o didžiuosiuose miestuose už viešojo transporto bilietus, mašinų stovėjimą ir, kai kuriais atvejais, už bokalą alaus galima atsiskaityti tekstinėmis žinutėmis. Neblogas pasiekimas kraštui, kuriame prieš du dešimtmečius pusė gyventojų neturėjo telefono.

Pasididžiavimas - tapatybės kortelė 

Estijoje tapatybės kortelė buvo pristatyta 2002 metais. Ją jau turi 9 iš 10 estų. Įdėjus ją į kompiuterį galima balsuoti internetu, pervesti pinigus ir gauti visą valstybės turimą informaciją. 

"Pačioje kortelėje nėra svarbios informacijos, nes ją galima pamesti. Priėjimas prie duomenų bazės galimas tik įvedus reikiamą kodą. Kortelę taip pat reikia turėti atsiimant receptinius vaistus, o viešajame transporte ji veikia kaip bilietas", - aiškina atsakinga už viešuosius ryšius Estijos valstybinėje informacinių sistemų įstaigoje Katrina Piargmia.

Daugybė estų turi ypatingą tapatybės lustą savo telefonų SIM kortelėse, todėl gali vykdyti mokėjimus tekstine žinute. Britams ši tapatybės kortelė gali asocijuotis su Didžiuoju Broliu, tačiau dauguma estų mano priešingai - kortelė leidžia žmonėms kontroliuoti vyriausybę, o ne priešingai.

"Žinodami mūsų istoriją galite pamanyti, kad mums tokia idėja turėtų kelti nepasitikėjimą, - sako T.H.Ilvesas, turėdamas omenyje dienas, kai KGB pastatas buvo Talino centre, akmenimis grįstoje gatvėje. - Tačiau aš jaučiuosi saugesnis, turėdamas skaitmeninę tapatybę. Jeigu kas nors peržvelgia mano bylas, tai registruojama. Tačiau jeigu šie duomenys būtų popieriuje, niekas nežinotų, kas jais domėjosi." 

Kiekvienas estas gali sužinoti, kas peržiūrėjo jo duomenis, ir kilus įtarimų išsiaiškinti, kas vyksta. Gana plačiai nuskambėjo atvejis, kai viena policininkė buvo sučiupta, panorusi išsiaiškinti viską apie savo vaikiną. O per pastaruosius rinkimus vienas kandidatas buvo greitai nubaustas už bandymą gauti asmeninius rinkėjų duomenis. "Nežinau, ką tas idiotas manė. Pasislėpti juk neįmanoma", - stebėjosi L.Viikas.

Jaunų politikų indėlis

Pašaliečiui gali būti neaišku, kodėl Estija taip greitai pasinėrė į internetą, palyginti su jos Baltijos sesėmis Latvija ir Lietuva. Visos jos nepriklausomybę atgavo tuo pačiu metu, visoms reikėjo greitai atgaivinti silpną infrastruktūrą. Tačiau estai tai paaiškina labai paprastai. Šalyje yra didelė rusiškai kalbanti mažuma, o etniniai gyventojai laiko save šiauriečiais, o ne slavais ar Rytų europiečiais.

10-ojo dešimtmečio pradžioje tai reiškė, kad jie ieškojo įkvėpimo ir investicijų technologijoms plėtoti atviroje Skandinavijoje. Investavusios suomių ir švedų kompanijos tikėjosi, kad jų kolegos estai bendraus elektroniniu paštu, o ne faksu, todėl naujokai greitai perėmė vairą į savo rankas. 

"Pamenu, kai švedai nupirko vieną mūsų banką. Jie pasakė: "Dabar mes jus išmokysime internetinės bankininkystės. O mes paklausėme: "Galbūt norėtumėte pamatyti, ką mes pasiekėme šioje srityje?" - prisimena T.H.Ilvesas. Šiuo metu 99 proc. pavedimų Estijos bankuose atliekama internetu.

Padėjo tai, kad Estijai atgavus nepriklausomybę dauguma politikų buvo ypač "greiti" įvedant internetą. "Žlugus Sovietų Sąjungai į valdžią atėjo jauni žmonės, - aiškina vienas "Skype", o taip pat svetainės "Kazaa" kūrėjų Jaanas Tallinnas. - Jie žinojo, kas vyksta pasaulyje."

Martui Laarui buvo 32-eji, kai 1992 metais jis tapo ministru pirmininku.

T.H.Ilvesas buvo širk tiek vyresnis, tačiau jis išmoko programuoti vaikystėje, kai gyveno JAV. "Maniau, kad jei galiu aš, gali bet kas, - ištarė prezidentas su stipriu Naujojo Džersio akcentu. - Kompiuteris man buvo didžiulis patogumas."

Internetas saugojo ir nuo Rusijos. "Mes bijojome, kad rusų armija nugriaus televizijos bokštą, centrinę radijo stotį, gal ir laikraščių spaustuvę ir mes liksime atskirti nuo viso pasaulio. Tačiau internetas vis tiek būtų veikęs, todėl manėme, jog kilus grėsmei tai būtų puikus būdas palaikyti ryšį su likusiu pasauliu", - pasakoja L.Viikas.

Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimas

Ironiška, bet po kurio laiko būtent internetas atskyrė Estiją nuo likusio pasaulio. 2007 metais vyriausybė smarkiai supykdė rusų mažumą, perkeldama paminklą sovietų kareiviui iš Talino centro į priemiesčio kapines. Gatvėse prasidėję neramumai netruko persikelti į interneto erdvę.

Pirmoji ataka buvo paprasta ir nesunkiai atremta: tūkstančiai nežinomų individų bombardavo vyriausybės, žiniasklaidos ir bankų svetaines "DoS" atakomis (angl. Denial of Service - "atsisakymas aptarnauti"). "Tai buvo tarsi internetinės riaušės", - prisimena Hillaras Aarelaidas, tuo metu rengęs Estijos atsaką.

Tačiau tai, kas iš pradžių buvo emocinė reakcija, greitai peraugo į didelę ir gerai koordinuotą visos Estijos puolimą. Ji truko tris savaites. Iš esmės vyko kibernetinė apgultis. Ją atremti buvo galima tik apribojus interneto prieigą už šalies ribų. 

Taip atsirado daugybė mitų. Žmonės iš užsienio negalėjo pasiekti Estijos tinklalapių, tačiau jie nežinojo, kad tai buvo įmanoma krašto viduje. Sklido gandai, kad sugriauta estų internetinės bankininkystės sistema ir žmonės negali nusipirkti maisto produktų. Tačiau iš tikrųjų banko svetainė neveikė tik pusantros valandos.

Kilusi suirutė turėjo ir du teigiamus efektus. Pirma - NATO Estijoje įkūrė Kibernetinės gynybos centrą. Antra - Estijoje susikūrė Kibernetinio saugumo lyga, 100 informacinių technologijų savanorių tinklas, kuris be daugelio kitų vaidmenų virto tarsi armija būsimoms kibernetinėms atakoms atremti.

"Toks privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas buvo esminis dalykas 10 dešimtmetyje. Norėdama paskatinti rinką, vyriausybė pradėjo įgyvendinti kelias IT programas, nors iš tiesų rėmė tik kelias. Nuo pat pirmų dienų vyriausybė ne samdė programuotojus, bet naudojosi privačių įmonių paslaugomis, o tai padidino Estijos IT sektoriaus konkurencingumą", - sako L.Viikas.

Geriausias to pavyzdys - tapatybės kortelė. Privačios kompanijos sukūrė ir dabar prižiūri šį projektą. Šiuo metu jos jau eksportuoja savo patirtį į kitas valstybes. Tai naudinga ir privačiajam sektoriui, ir valstybei, kuri pati neturi išteklių tapatybės kortelių technologijai.

Tačiau yra manančiųjų, kad tokia filosofija kelia grėsmę laisvam Estijos internetui. Daugybę metų kiekvienas Estijos pilietis turėjo teisę į nemokamą domeno vardą. Jis negalėjo registruoti aukščiausio lygio domeno vardų, tačiau galėjo naudotis ".pri.ee" subdomenu. Padėtis pasikeitė 2010 metais, kai vyriausybė leido skirti domeno vardus privačioms įmonėms. ".pri.ee" domenai buvo panaikinti, o vietoj jo žmonės gavo teisę naudotis aukščiausio lygio ".ee" domenais.

Vienintelis minusas - 60 litų prilygstanti jo kaina buvo viena didžiausių Europoje.

Akademikai ir aukšto rango su technologijomis susiję asmenys įsiuto. Susikūrė spaudimo grupė - Estijos internetinė bendruomenė (EIB), kuri siekė Estijos piliečiams suteikti daugiau laisvės sprendžiant internetinius valstybės klausimus. Kilus visuomenės pasipriešinimui, buvo pristatyti nauji nemokami domenai ".era.ee".

Šiuo metu Estijoje nerimaujama, kad politikai, kurie 10 dešimtmetyje buvo technologijų priešaky, ima prarasti savo progresyvumą. "Jie vis dar valdžioje ir nemanau, kad supranta, kas šiuo metu vyksta. Technologijos tobulėja. Jauni žmones jomis domisi, o senstant viskas daroma inertiškai ir pamažu imama atsilikti nuo aktualijų", - dėsto J.Talinnas.

T.H.Ilvesas labai kritiškai vertina kai kuriuos "Acta", labai kontraversiško tarptautinio susitarimo, galinčio pažeisti paprastų interneto vartotojų teises, punktus. O ir estai mano, kad politikai galėjo labiau pasistengti, užkertant kelią šiam dokumentui. "Tai sudėtinga, nes tai Europos Sąjungos susitarimas, tačiau valdžia deda per mažai pastangų "Acta" sustabdyti", - mano Talino technologinio universiteto doktorantas ir EIB narys Jaagupas Irve.

L.Viikas teigia, kad tarp politikų visuomet buvo "tylus konsensusas" dėl interneto svarbos. Estai galėjo tikėtis, kad bet kuris jų išrinktas politikas iš visos širdies nori gero internetui. Tačiau J.Irve sako, kad visuomenė neturėtų jaustis tokia rami. "Žmonės valdžią laiko protinga raketa, kuri praktiškai skrenda pati. Tačiau šiandien ji labiau primena bombą, kurią turime nukreipti teisinga linkme. Turime vesti vyriausybę. Todėl interneto bendruomenė ir atsibudo", - tvirtina jis.

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"