TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos kalėjimuose nuteistieji mokomi gyventi laisvėje

2016 06 27 6:00
Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.  Rasos Pakalkienės nuotrauka

Estijoje yra trys kalėjimai, du iš jų – nauji ir modernūs, statyti 2008 ir 2012 metais. Viena iš XXI amžiuje statytų įkalinimo vietų ypatybių – jauni ir pirmą kartą nusikaltę bei vyresni, ne kartą už grotų atsidūrę, nuteistieji gyvena atskiruose korpusuose. Šioje Baltijos šalyje laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose atlieka apie du su puse tūkstančių nuteistųjų.

Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys grįžo iš kelionės po Estiją, kurioje lankėsi XXI amžiuje pastatytuose kalėjimuose. Pasak nevyriausybinės organizacijos atstovo, Lietuva atsilieka šioje srityje. G. Duoblio teigimu, pagrindinis vizito tikslas buvo kartu su Lietuvos kalėjimų departamento vadovybe pažiūrėti, kaip Estijoje kaip veikia laisvės atėmimo vietos. Dar konkretesnis tikslas – sužinoti, kaip ten organizuojama metadono programa.

Estijos kalėjimuose dirba 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. / "Estonian prison service" leidinio nuotraukos

Tvarka ir švara

„Estai turi tris kalėjimus, vienas – senas, likęs nuo sovietinių laikų, kiti du – statyti 2008 ir 2012 metais, – po kelionės „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt pasakojo G. Duoblys. – Vadinasi, kai mes Lietuvoje cypėme, kad atėjo krizė ir kad biudžete nėra pinigų (jų biudžete ir nebuvo), estai iš lėto statė kalėjimus.“ Jis sakė, kad abu naujus estų kalėjimus statė viena kompanija ir tokiu būdu mokėsi iš savo klaidų, ką ir kaip tobulinti.

G. Duoblio nuomone, estai yra pragmatiški. Jie mano, kad jei nuteistieji laikomi žvėriškomis sąlygomis, bausmė neatlieka savo funkcijos, o sėdintieji apleistuose kalėjimuose žvėrėja. Ko iš tokių tikėtis, kai išeis į laisvę? „Estai tai supranta ir mąsto racionaliai – nusikaltę žmonės taip pat yra žmonės ir turi turėti normalias gyvenimo sąlygas, – teigė lietuvis. – Tie nauji kalėjimai Estijoje iš tikrųjų kelia nuostabą.“ Estų pragmatiškume jis sakė įžiūrįs protestantizmą.

G. Duoblys pasakojo, kad XXI amžiuje Estijoje statytuose kalėjimuose viskas civilizuota, sąlygos geros, visur tvarka, švara, drausmė. Yra įvairių dirbtuvių, kuriose nuteistieji gamina metalo bei medžio gaminius. Vidutinis Estijos kalėjimų darbuotojų amžius – apie 30 metų, praktiškai – daugiausia jaunimas. Laisvės atėmimo vietose dirbančių moterų – 40 proc., vyrų – 60 proc. Norintieji įsidarbinti kalėjimuose turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. G. Duoblio žiniomis, 95 proc. Estijos įkalinimo vietų darbuotojų buvo pakeista.

Beje, kalėjimo svečius pareigūnai tikrina taip pat griežtai, kaip ir visus kitus lankytojus. Tai patyrė Lietuvos delegacijos nariai.

Kamerų baldai - dviaukštės lovos, staliukai ir kėdės - su medžio dalimis.

Laisvės atėmimo vietose nebus galima rūkyti

Kaip pasakojo G. Duoblys, nuteistieji moderniuose Estijos kalėjimuose nėra užrakinami kamerose. Jie gali vaikščioti po savo korpusus. Sektoriuose už matinio stiklo juos stebi prižiūrėtojai. Įkalintiesiems yra skirtos bendros virtuvėlės, o ten – bendri šaldytuvai, kuriuose jie laiko produktus, beje, jų vagysčių, pasak kalėjimo darbuotojų, pasitaiko itin retai.

Vienoje kameroje gyvena ne daugiau kaip du atliekantieji bausmę. Baldai – dviaukštės lovos, staliukai ir kėdės – su medžio dalimis. Galima turėti ir žiūrėti televizorių, bet už tai tenka mokėti mėnesinį mokestį. Kompiuteriai yra kalėjimo mokyklose. Įrengtos sporto salės.

G. Duoblio aplankytame kalėjime be kitų pastatų yra trys gyventi skirti korpusai, sujungti ilga galerija. Viename įkurdinami priklausomybių turintys kaliniai, kitame – jaunimas nuo 18 iki 21 metų, trečiame – vyresnio amžiaus nuteistieji. Taip pat yra tardymo izoliatorius.

Pasivaikščioti į lauką nuteistieji išvedami kartą per dieną vienai valandai. Tada ir ten jie gali parūkyti – bet ne daugiau kaip penkias cigaretes. Pasak G. Duoblio, estai yra priėmę sprendimą, pagal kurį nuo rudens, lapkričio pirmosios, šios šalies kalėjimuose apskritai nebebus galima rūkyti. Priežastis – dėl cigarečių būna daug prasižengimų. O dėl to kenčia patys kaliniai. „Estai sako: mes nežinome, kaip bus su šiuo sprendimu, bandome prognozuoti, modeliuoti“, – teigė G. Duoblys.

Nuo priklausomybės gydoma kalėjime

G. Duoblys pasakojo, kad Estijos kalėjimuose nėra ligoninių, nes jas išlaikyti būtų brangu. Sudaromos sutartys su viešojo sektoriaus ligoninėmis bei poliklinikomis ir įvairių sričių medikais. Įkalinimo vietose teikiamos tik minimalios gydymo paslaugos. Viename kalėjimų yra tik patalpos, skirtos sergantiesiems tuberkulioze.

Nuteistiesiems, patekusiems į laisvės atėmimo vietas, atliekama išsami medicininė patikra. Tai daroma kalėjimų medicinos kabinetuose, kuriuose sumontuota naujausia įranga.

Per metus nuteistiesiems atliekami apie trys tūkstančiai narkotikų testų, kai kuriems iš įkalintųjų – ne po vieną kartą. „Klausiami, ar kalėjimuose slapta vartojami narkotikai, estai sakė, kad tokių atvejų pasitaiko, bet nuolat vartojančiųjų nebūna. Tai nėra sisteminė problema“, – pasakojo įspūdžius lietuvis. Jis pažymėjo estišką motyvacijos sistemą, pagal kurią nuteistieji, norintys gyventi bei gydytis priklausomybių turinčiųjų korpuse, turi nerūkyti ir neturėti jokių nuobaudų. Ten kaliniai ne tik gydomi nuo priklausomybės, jiems teikiama ir įvairių rūšių terapija.

Kaip buvo informuotas G. Duoblys, priklausomybių turi apie ketvirtadalis Estijos kalinių. Jis sakė, kad šios šalies įkalinimo vietose nuteistiesiems taikoma metadono programa. G. Duoblys pažymėjo, kad ji vykdoma beveik visuose ES valstybių kalėjimuose, o Lietuvoje – ne. Ir priminė, kad 2011 metais Lietuvos valstybės kontrolė atliko tyrimą ir ataskaitoje pažymėjo, jog mūsų šalyje nesudaryta galimybė gydyti metadonu kalėjime, net jei toks gydymas buvo pradėtas laisvėje. „Metadono programos taikymas įkalinimo įstaigose leistų sumažinti pavojingų infekcijų, ypač ŽIV, plitimą. Visos pradinės valstybės investicijos į nuteistojo sveikatą tampa niekinės, o žmogus, būdamas nelaisvėje, toliau ieško kelių ir būdų, iš kur ir kaip gauti narkotikų“, – prieš penkerius metus teigė auditoriai.

Pasak G. Duoblio, Lietuva dėl neaiškių priežasčių vis dar trypčioja vietoje, ignoruodama praktinį gydymo įgyvendinimą laisvės atėmimo vietose.

Nuteistųjų laisvalaikis.

Mokomi gyventi laisvėje

Lietuvis lygino ir pašalpų mokėjimo tvarką: Estijoje į laisvę išėjęs nuteistasis pinigus gali gauti tą pačią dieną, Lietuvoje – tik po dviejų savaičių, tad kyla klausimas, kaip jam išgyventi iki to laiko. Kitoks požiūris ir į nevyriausybines organizacijas. Estijoje nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba su į laisvę išeinančiais įkalintaisiais yra finansuojamos valstybės. Kai nuteistiesiems lieka keli mėnesiai kalėti, jais rūpintis pradeda nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jie lankosi kalėjime, rūpinasi, kad atlikusieji bausmę galėtų rasti darbo pagal turimą specialybę. Apskritai nuteistiesiems rengiami mokymai gyventi laisvėje. Yra įvairių programų, palaikymo grupių. „Estija finansuoja socialinį darbą, kad nuteistieji, palikę kalėjimą, neliktų vieni gatvėje, – sakė G. Duoblys. – O Lietuvoje išeinantieji į laisvę gauna bilietą, kad galėtų važiuoti ten, kur anksčiau gyveno, ir po pusės mėnesio – pašalpą.“

Vadovai neserga „valdžios liga“

G. Duobliui įsiminė ir tai, kad Estijoje aukštesnes pareigas užimantys asmenys nedemonstruoja, kad jie yra vadovai. Tarpusavio santykiai ir bendravimas, kaip jis teigė, – horizontalūs. Taip elgėsi ir Estijos kalėjimų departamento vadovas, kuris į susitikimą su svečiais iš Lietuvos atėjo kiek pavėlavęs dėl kitų reikalų. Pati už laisvės atėmimo vietas atsakinga įstaiga yra ne Taline, o Jehvyje – maždaug Ukmergės dydžio mieste, nes siekiama, kad nebūtų viskas koncentruojama šalies sostinėje.

G. Duobliui atmintin įstrigo ir susitikimas Estijos parlamente su politiku Ken-Marti Vaheriu, kuriam – apie 45 metus. Jis jau yra buvęs vidaus reikalų, vėliau – teisingumo ministru, dabar yra parlamento narys. „Šis politikas į viską žvelgia labai pragmatiškai, – teigė lietuvis. – Jis sakė: „Politikas, kuris mąsto tik išrinktam ketverių metų laikotarpiui, valstybei negali duoti nieko gero, o jei mąsto 10–15 metų į priekį, tai yra rimta.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"