TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos miestas, kuris myli V. Putiną

2015 06 29 6:00
Narvos pilies kieme stovi rūsti Lenino statula, kuri ranka rodo į Rusijos pusę. gettyimages.lu nuotrauka

Netrukus Estiją užplūs JAV tankai, artilerija ir kita karinė technika. Tai turėtų padrąsinti NATO sąjungininkę ir atgrasyti kaimynę Rusiją nuo minties pulti šią valstybę. Tačiau Narvos gyventojai į sumanymą šalyje dislokuoti JAV ginkluotę žvelgia įtariai.

Narva yra trečiasis pagal dydį Estijos miestas, kuriame gyvena apie 58 tūkst. žmonių. 83 proc. jų yra rusai, o estų čia vos 4 procentai. Daugiau kaip 36 proc. Narvos gyventojų turi Rusijos pilietybę, apie 47 proc. – Estijos. Daugelis rusų į šį miestą atvyko po Antrojo pasaulinio karo įgyvendinti vadinamąjį broliškų statybų projektą. Žmonės tuomet čia uždirbdavo tris kartus daugiau nei Rusijoje.

Lankantis Narvoje galima iš tiesų pamanyti, jog atsidūrėte Rusijoje. Miestas įsikūręs Narvos upės dešiniajame krante, priešais Rusijos miestą Ivangorodą. Vietiniai tiltu nuolat kursuoja tarp dviejų valstybių. Narvos pilies kieme stovi rūsti Lenino statula, kuri ranka rodo į Rusijos pusę. Kiekvieną gegužės 9-ąją minia žmonių švenčia sovietų armijos pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Neseniai ta proga Narvoje surengtame koncerte buvo galima išvysti Rusijos vėliavų jūrą ir sovietinės atributikos.

Tą dieną Estijos mieste plevėsavo ir Donecko prorusiškų separatistų vėliava. Šie miestai yra užmezgę partnerystės ryšius. Separatistų vėliavą laikęs vyras BBC žurnalistui sakė, kad Doneckui labai reikalinga pagalba. Pasak jo, visai realu, jog Narvą taip pat gali ištikti Donecko likimas, nes Estijos vyriausybė yra nutolusi nuo rusų mažumą kamuojamų problemų ir prisimena tik rinkimų dieną. Daugelis Narvos gyventojų savo lyderiu laiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

1991 metais Estija atgavo nepriklausomybę. Nuo tada santykiai su čia gyvenančiais rusais, kurie sudaro maždaug ketvirtadalį visų šalies gyventojų, yra sudėtingi. Pavyzdžiui, dalis jų neturi balsavimo teisės. Prieš kelerius metus Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėdamas apie rusų kalbos statusą šalyje pareiškė, kad vienintelė oficiali kalba - estų. Jis tada pabrėžė, kad rusai privilegijų turėjo per 50 metų trukusį sovietų režimą.

Narvos gyventojai dabar išgyvena ne pačias geriausias dienas. Milžiniškos gamyklos, kuriose kažkada dirbo daugybė žmonių, yra apleistos. Palyginti su estais, rusams šalyje sekasi prasčiau. Vietos valdžios atstovų teigimu, rusai Narvoje uždirba vidutiniškai trečdaliu mažiau nei estai. Tačiau apskritai rusai Estijoje vis tiek gyvena geriau nei Rusijoje, todėl iš šalies išvykti neskuba.

Estijos vyriausybės atstovai baiminasi, jog tam tikras rusų mažumos nuoskaudas Kremlius gali išnaudoti siekdamas pakenkti valstybei. Ypač aktyviai šiuo klausimu veikia Rusijos televizija, kuri klastoja įvykius ir padidina problemas. Problema ta, kad Narvos rusai žiūri tik rusišką televiziją. Taigi kovodami su Rusijos skleidžiama dezinformacija, estai neseniai įsteigė alternatyvų rusišką kanalą. Jo studiją nutarta įkurti Narvoje.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"