TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos modelis: valstybė kaip paslauga

2016 05 26 6:00
Nuo 2014 metų gruodžio e-gyventojai šalyje įsteigė 560 naujų bendrovių.
forbes.com nuotrauka

18 mėnesių praėjus nuo e. rezidencijos projekto pradžios, Estija jau turi 10 tūkst. skaitmeninių piliečių. Jos tikslas – ateityje tapti 10 milijonų virtualių gyventojų šalimi.

Estija yra viena labiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių valstybių. Jos piliečiai gali internetu balsuoti, mokėti mokesčius, sekti įstatymų priėmimo eigą. Nuo 2000-ųjų per ministrų kabineto susitikimus nenaudojami jokie popieriniai dokumentai. Tais pačiais metais vyriausybė paskelbė, kad priėjimas prie interneto yra žmogaus teisė. Nuo 2008-ųjų šalyje veikia elektroninė sveikatos sistema, apimanti kiekvieno paciento sveikatos istoriją. 2013 metais Estijos vyriausybė net pasamdė vyriausiąjį informacijos reikalų pareigūną Taavi Kotką, kad šis padėtų tęsti šalies technologinę pažangą, dėl kurios ji neretai vadinama „e-Estija“.

Tačiau ekonominį proveržį valstybei trukdo pasiekti nedidelis gyventojų, taigi ir vartotojų, skaičius. Estijoje gyvena vos 1,3 mln. žmonių. Iki 2015-ųjų emigracija šalyje smarkiai lenkė imigraciją. (Naujausiais duomenimis, 2015 metais grynoji imigracija Estijoje siekė apie 1000 žmonių.) Spręsdama šią problemą 2014 metais vyriausybė pradėjo įgyvendinti e. rezidencijos projektą, pagal kurį visi asmenys, nesvarbu, kurioje šalyje jie gyvena, gali tapti skaitmeniniais Estijos gyventojais.

Ką suteikia e. rezidencija?

Pirmuoju e. rezidentu tapo britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edwardas Lucasas.honoraryconsuls.mfa.ee nuotrauka

„Klausimas, kaip Estijoje galima padidinti pirkėjų bazę, nes norint tapti turtingesne šalimi, reikia turėti daugiau vartotojų, o mes jų negauname, – tinklalapiui „Business Insider“ teigė T. Kotka. – Imigracijos Estijoje beveik nėra. Mūsų valstybė taip toli šiaurėje, kad niekas nenori čia būti fiziškai, tad vienintelis būdas padidinti gyventojų skaičių – prisidurti jų virtualiai.“

Tapti e. piliečiu nesunku: tereikia užpildyti prašymą, nurodyti, kodėl siekiama e. rezidencijos, ir susimokėti 100 eurų mokestį. Jei prašymas suteikti e. rezidenciją patenkinamas, skaitmeninės tapatybės identifikavimo kortelė, jos skaitytuvas ir PIN kodai atsiunčiami į asmens pageidaujamą Estijos atstovybę užsienyje. Čia jie atiduodami nuskaičius piršo atspaudus. Visa procedūra trunka apie mėnesį.

Reikia nepamišti, kad e. rezidencija neleidžia balsuoti Estijos rinkimuose, nesuteikia teisės asmeniui, gyvenančiam už ES ribų, keliauti ES be vizos, tačiau turi daug kitų pranašumų. Pateikus elektroninės tapatybės kortelę Estijoje galima įsteigti įmonę (net negyvenant čia), atidaryti banko sąskaitą, atlikti tarptautinius pavedimus, elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus ir sudaryti sutartis. Kol kas norintieji atsidaryti banko sąskaitą turi vieną sykį atvykti į banko skyrių Estijoje. Tačiau tai stengiamasi pakeisti. Gegužės pradžioje vyriausybė patvirtino ir parlamentui svarstyti pateikė įstatymo projektą, pagal kurį banko sąskaitą bus galima atidaryti nuotoliniu būdu.

Taigi iš principo Estija keičia valstybingumo sampratą. Jos tikslas – pateikti valstybę kaip paslaugą ir paslaugų veiksmingumu konkuruoti su kitomis šalimis.

Kokia nauda Estijai?

Tinklalapio „Vice“ kalbintas Indijos verslininkas Arvindas Kumaras pasinaudojo e. rezidencija, kad įkurtų apdirbimo technologijų kompaniją „Kaytek Solutions OÜ“. Vyras tikino, jog užtruko vos pusdienį, kol įsteigė bendrovę, ją įregistravo ir atidarė banko sąskaitą. Indijoje tam reikėtų užpildyti šūsnis popierių ir atlikti daugybę procedūrinių formalumų. Kadangi verslininko kompanija siekia pritraukti tarptautinių klientų, jos registravimas Estijoje leidžia paprasčiau sudaryti sandorius su ES užsakovais.

Estijos vyriausiasis informacijos reikalų pareigūnas Taavi Kotka.geenius.ee nuotrauka

Estijos tikslas nėra tapti mokesčių rojumi. Jos valdžia nuolat akcentuoja, kad visos operacijos šalyje atliekamos skaidriai. Mokesčiai yra mokami ten, kur sukuriama vertė. Taigi jei verslininkas iš Singapūro įsteigia savo bendrovę Estijoje, bet gyvena Singapūre, mokesčiai mokami abiejose valstybėse.

Kyla klausimas, kodėl Estijai tai apsimoka? Kaip tvirtina T. Kotka, kuo daugiau egzistuoja kompanijų, susijusių su Estijos verslo aplinka, tuo daugiau šalies įmonės turi klientų. E. rezidentai ne vien kuria Estijoje bendroves, jiems prireikia ir estų įmonių paslaugų: sąskaitų bankuose, tarptautinių mokėjimų paslaugų teikėjų, apskaitos paslaugų, teisinių patarimų ir t. t.

Pradėjus šį projektą buvo iškeltas tikslas iki 2025 metų pritraukti 10 mln. skaitmeninių piliečių. Dabar jų yra 10 tūkstančių. Tai žmonės iš 129 pasaulio šalių. Pirmuoju e. rezidentu tapo britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edwardas Lucasas. Dauguma virtualių piliečių (20 proc.) gyvena Suomijoje, nemažai – Rusijoje, JAV ir Ukrainoje. Nuo 2014 metų gruodžio e. gyventojai įsteigė 560 naujų bendrovių ir dabar jiems priklauso 1155 įmonės Estijoje.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"