TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos parlamento rinkimai: posūkis į dešinę

2015 03 03 6:00
Balsavime dalyvavo 64,2 proc. rinkėjų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Estijos valdančioji Reformų partija parlamento rinkimuose, kurie vyko tvyrant didelei įtampai dėl karinės Rusijos grėsmės, įveikė Kremliui prijaučiančią politinę varžovę. Tačiau analitikai perspėja, kad suformuoti koaliciją gali būti keblu.

Prezidento Toomo Hendriko Ilveso nurodymu valdančiąją koaliciją formuos Reformų partijos vadovas, dabartinis premjeras Taavi Roivas. Jo vadovaujama centro dešinioji politinė jėga sekmadienį užsitikrino 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente.

„Reformų partija yra 2015 metų parlamento rinkimų nugalėtoja“, - sekmadienio vakarą T. Roivas paskelbė per visuomeninę televiziją ERR. Oficialūs rezultatai parodė, kad jo centro partija, valdžioje esanti jau aštuonerius metus, neteko trijų mandatų.

Su kuo formuos vyriausybę?

35 metų premjeras (jauniausias Europos Sąjungoje) atmetė galimybę sudaryti koaliciją su prorusiška Centro partija, kuri parlamente užsitikrino viena vieta daugiau nei per ankstesnius rinkimus ir dabar turės 27 mandatus. T. Roivas užsiminė, kad galbūt tęs bendradarbiavimą su esamais koalicijos partneriais socialdemokratais, laimėjusiais 15 mandatų ir naujos sudėties parlamente turėsiančiais keturiomis vietomis mažiau.

Autoritetingas Estijos politikos apžvalgininkas Ahto Lobjakas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Reformų partija galės formuoti vyriausybę, bet derybos dėl koalicijos gali būti sudėtingos. Jis taip pat pažymėjo, kad dabar parlamente dirbs šešios partijos, o ne keturios, kaip anksčiau. Pirmą kartą į parlamentą pateko liberali Laisvės partija ir prieš imigraciją nusistačiusi Konservatyvioji liaudies partija (EKRE). Abi naujokės pasidalys 15 vietų.

„Kalbant apie Estijos provakarietišką poziciją, įsipareigojimus ES ir NATO - visa tai išliks ir galbūt taps net dar stipresni“, – sakė A. Lobjakas. Jo teigimu, dviejų naujų partijų atėjimas į valdžią rodo posūkį į dešinę.

Estų sociologas Juhanas Kivirahkas aiškina, jog žmonės norėjo pokyčio. Pasak jo, EKRE gavo rinkėjų balsų, nes priešinosi kohabitacijos įstatymui, kuris taip pat leistų registruoti tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę.

Analitikai prognozuoja, kad T. Roivas atnaujins koaliciją su socialdemokratais ir galbūt dar pakvies į ją konservatyvią „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungą (IRL). Šios partijos pozicijos sekmadienį susilpnėjo labiausiai - vietoj turėtų 23 mandatų jai beliko keturiolika. Tartu universiteto politikos eksperto Mihkelio Solvako teigimu, IRL šalininkai atidavė savo balsus už naujas dešiniųjų partijas.

Estų sociologo J. Kivirahko nuomone, Reformų partija ir socialdemokratai bendradarbiaus kaip anksčiau, bet jiems teks rasti trečią koalicijos partnerę, kad suformuotų daugumos vyriausybę. Jis pridūrė, kad derybos su IRL bus sudėtingesnės nei su šiais metais įkurta Laisvės partija.

Kaip rodo Nacionalinio rinkimų komiteto duomenys, už Reformų partiją balsavo iš viso 27,7 proc. rinkėjų, Centro partija užsitikrino 24,8 proc. balsų, socialdemokratai - 15,2 proc., IRL - 13,7 proc., Laisvės partija - 8,7 proc., o EKRE - 8,1 procento. Kitos partijos ir nė vienas iš nepriklausomų kandidatų neįveikė 5 proc. balsų slenksčio ir nepateko į parlamentą. Šiemet už nepartinius kandidatus balsavo itin mažai rinkėjų. Balsavime dalyvavo 64,2 proc. rinkėjų. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei prieš ketverius metus.

Pažėrė kritikos

Centro partija dominuoja sostinėje, ją stipriai palaiko šalies rusakalbiai. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų ketvirtadalį sudaro rusai. Tačiau daugiau nei 80 tūkst. iš 330 tūkst. čia gyvenančių rusų negali balsuoti rinkimuose, nes jie nėra Estijos piliečiai. Norint tapti piliečiais, reikia mokėti estų kalbą.

Centro partijos lyderis - 64 metų Edgaras Savisaaras buvo pirmasis Estijos premjeras valstybei 1991 metais atkūrus nepriklausomybę, o dabar yra Talino meras. Politiko reputaciją pernai aptemdė jo išsakytas palaikymas Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.

Prieš rinkimus apklausos rodė, kad Centro partija yra šiek tiek populiaresnė negu kitos. E. Savisaaras vakar pažėrė kritikos balsavimui internetu, esą užkirtusiam kelią jo partijai į pergalę. „Niekada nelaimėsime Estijos parlamento rinkimų, kol nebus užtikrintas elektroninio balsavimo saugumas arba jo nebus atsisakyta“, – pabrėžė partijos lyderis.

E. Savisaaras taip pat pažymėjo, kad Centro partija yra vienintelė politinė jėga, kuri per šiuos rinkimus ne tik neprarado mandatų, bet ir padidino savo atstovų skaičių parlamente. Jo teigimu, partija, kuri atstovauja tokiai didelei Estijos žmonių daliai, negali būti ignoruojama arba verčiama tylėti.

Aktualesni kasdieniai rūpesčiai

Likus kelioms dienoms iki rinkimų netoli Estijos sienos Maskva surengė karines pratybas. Tai dar labiau pakurstė nerimą Europoje, kad Kremlius gali mėginti destabilizuoti šalis, priklausiusias Sovietų Sąjungai. „Jeigu rusai ateitų čia, Estija nieko negalėtų padaryti. Nesu tikras, ar NATO mums padės“, - naujienų agentūrai AFP sakė 25 metų Talino universiteto studentas Piotras Sirotkinas, balsavęs sostinėje.

Kai kurie rinkėjai sakė nesukantys galvos dėl Maskvos keliamos grėsmės, nes jiems aktualesni kasdieniai rūpesčiai. Prieš rinkimus buvo siūloma trigubai - iki 1 tūkst. eurų - padidinti minimalų darbo užmokestį ir sumažinti socialinio draudimo įmokas.

„Manau, kad esama daug svarbesnių dalykų negu nerimas dėl Rusijos“, - sakė AFP 18-metė studentė Eve Tonisson. Pavyzdžiui, daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį, nes ten atlyginimai didesni. Mergina pridūrė, jog ir pati nėra užtikrinta, ar liks Estijoje.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) praeitais metais augo 1,8 procento. Prognozuojama, kad šiemet BVP išaugs 2,5 procento. Nedarbas pernai svyravo apie 7 procentus.

Nuodugnios reformos ir daug metų vykdyta griežta taupymo politika Estijai atvėrė kelią 2011 metais įstoti į euro zoną. Kai kurie jos gyventojai įsitikinę, kad gana neturtinga šalis neturėtų skirti daugiau lėšų prasiskolinusiai Graikijai gelbėti.

„Graikai dabar jau turėtų sugebėti tvarkytis patys“, - sakė 29 metų žiniasklaidos darbuotojas Martinas Kallikivi. Jis, kaip ir daugelis estų, supranta, kokia didele našta visuomenei gali tapti griežto taupymo politika, kurios poveikį tikriausiai jus ištisos kartos. M. Kallikivi pažymėjo, kad daugelį metų šalies valdžia neteikė pakankamos pagalbos vaikus auginančioms šeimoms, dėl to mažėja Estijos gyventojų skaičius.

Naujos sudėties parlamento mandatai

1. Reformų partija - 30

2. Centro partija - 27

3. Socialdemokratų partija - 15

4. "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjunga -14

5. Laisvės partija - 8

6. Konservatyvioji liaudies partija - 7

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"