TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos prezidentė – liberalių pažiūrų konservatorė

2016 10 05 6:00
Aplodismentai Kersti Kaljulaid, išrinktai Estijos prezidente... Sipa/Scanpix nuotrauka

Po mėnesį parlamente trukusios politinės aklavietės pirmą kartą Estijos istorijoje šalies prezidentu išrinkta moteris – Europos Sąjungos (ES) finansininkė Kersti Kaljulaid.

Jokiai partijai nepriklausanti 46 metų Europos Audito Rūmų narė buvo atsakinga už ES finansų priežiūrą. Keturių vaikų mama ir močiutė stoja prie valstybės vairo kaip penktas nuo 1991 metais atkurtos nepriklausomybės Estijos prezidentas ir vadovaus šiai Baltijos šaliai penkerius metus.

1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje, kuri yra NATO ir euro zonos narė, prezidento postas yra labiau reprezentacinis. Šalies vadovas renkamas ne visuotiniu tautos balsavimu, o parlamento, vadinamo Rygikogu, arba Rinkikų kolegijos. Estijos valstybės vadovas galutinai patvirtina įstatymus, jeigu jie neprieštarauja Konstitucijai, ir gali būti renkamas dvi kadencijas iš eilės.

... ir pasitraukiančio Toomo Hendriko Ilveso bučinys.

Nors moterų teisių klausimu Estija yra toli pažengusi, K. Kaljulaid išrinkimas šiuo požiūriu vertinamas kaip reikšmingas. Jos, kaip auditorės, patirtis, priimtina pragmatiškai ir racionaliai šaliai. Estijos skolai siekiant maždaug 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Talinas jau seniai ragino kitas euro zonos nares sekti jo pavyzdžiu ir taikyti griežtą fiskalinę discipliną.

K. Kaljulaid išrinkimas yra netikėtas, nes favoritais buvo laikomi kiti politikai, tokie kaip buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, buvęs premjeras ir Europos komisaras Siimas Kallas, bet per du ankstesnius balsavimo ratus rugpjūtį jie nelaimėjo. Tada K. Kaljulaid buvo iškelta kaip vienintelė kandidatė.

Nors per pastaruosius 12 metų K. Kaljulaid padarė labai sėkmingą tarptautinę karjerą, savo šalyje ji menkai žinoma. Todėl politologai sako, kad naujajai prezidentei dar reikės prisistatyti Estijos visuomenei ir išdėstyti savo pažiūras. Tai gali lemti, kad iš pradžių K. Kaljulaid labiau susitelks į Estijos vidaus reikalus, o ne į užsienio politiką, todėl ji bus visai kitokia valstybės vadovė negu jos pirmtakas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Šis garsėjo aštriu liežuviu, pomėgiu puoštis varlytėmis ir skelbti žinutes tviteryje, bet suteikė Estijos politikai labai stiprią tarptautinę dimensiją, nes pasižymėjo išskirtiniais gabumais šioje srityje.

Jau paskelbta, kad pirmasis K. Kaljulaid užsienio vizitas vyks Suomijoje. 2006 metais išrinktas prezidentu T. H. Ilvesas pirmiausia su vizitu apsilankė Latvijoje, nors tą pačią dieną spėjo nukakti ir į Suomijos sostinę Helsinkį. 2011 metais perrinktas antrai kadencijai jis taip pat pirmam vizitui pasirinko Latviją.

Tarptautinė karjera

Gimusi Tartu, antrame didžiausiame Estijos mieste, K. Kaljulaid baigė biologijos mokslus ir specializavosi genetikoje, Tartu universitete įgijo ir verslo magistro laipsnį. Tais laikais Estija dar buvo skurdi posovietinė šalis, tad K. Kaljulaid pasuko į kitas sritis. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ji dirbo „Hansapank“ investicijų padalinyje. Tai buvo sėkmingiausias Estijoje bankas, vėliau parduotas Švedijos bankų korporacijai „Swedbank“.

1999 metais ministro pirmininko Marto Laaro vyriausybėje K. Kaljulaid buvo ekonomikos politikos patarėja. Tai buvo jau antroji reformatoriaus M. Laaro vyriausybė, o K. Kaljulaid jau buvo užsitarnavusi protingos, sumanios ir veiksmingos profesionalės reputaciją. Šiai vyriausybei ji patarinėjo trejus metus, vėliau vadovavo Iru elektrinei prie Talino – buvo pirmoji Estijoje elektrinės direktorė. Darbuotojai ją apibūdino kaip puikiai organizuotą administratorę, kuri geba pateikti savo pažiūras ir idėjas, išklausyti kitų nuomonę ir sėkmingai įdiegė naujovišką darbo tvarką bei elgseną.

2004 metais Estijai įstojus į ES, K. Kaljulaid buvo išrinkta šalies atstove Europos Audito Rūmuose, įsikūrusiuose Liuksemburge. Šių rūmų pirmutinis tikslas – tikrinti, ar tinkamai vykdomas ES biudžetas, kaip išleidžiami ir valdomi ES fondai. Šias pareigas K. Kaljulaid ėjo iki pat tos akimirkos, kai buvo pasiūlyta kandidate į prezidentus.

Prezidentės dukra ir sūnus iš pirmos santuokos – jau suaugę, bet ji dar turi 11 ir 6 metų sūnus. K. Kaljulaid vyras Georgi-Rene Maksimovski yra viešumos vengiantis komunikacijų inžinierius, atsisakęs valstybės tarnautojo darbo, kad galėtų palaikyti sutuoktinę, kai ji ėmė dirbti Europos Audito Rūmuose.

K. Kaljulaid oficialiai perima prezidento postą spalio 10 dieną. Per visą savo istoriją Estija turėjo 9 prezidentus arba, nuo 1938 metų, prezidentus tremtyje, visi jie buvo vyrai. Nuo 1918 iki 1938 metų Estijos valstybės vadovai vadinosi kitaip, nors jų pareigos buvo tokios pačios kaip šių laikų prezidento.

Ryšys su Estija

Nors gyveno toli nuo Estijos, K. Kaljulaid palaikė ryšį su savo šalimi reikšdamasi radijuje ir rašydama straipsnius Estijos žiniasklaidai. Populiarioje „Kuku Radio“ stotyje ji buvo viena iš savaitinės laidos politinėmis ir ekonominėmis temomis vedėjų ir sakė, kad švietimą bei sveikatos apsaugą laiko svarbiausiomis sritimis.

K. Kaljulaid apibūdino save kaip konservatyvių ekonominių, bet labai liberalių socialinių pažiūrų, ypač tokiais klausimais kaip gėjų teisės ir imigracija.

Suprasdama, kad Estijos žmonės jos taip gerai nepažįsta kaip kitų politikų, per labai trumpą laiką K. Kaljulaid jau spėjo duoti daugybę interviu bei pažadėjo „kalbėtis su žmonėmis“ visoje šalyje, visuose jos kampeliuose, kaip ji sakė, o ypač su tais, kurie nusivylę politinėmis partijomis bei apskritai politika. Estijos prezidentės vaidmuo, jos žodžiais, „būti ten, kur reikalai komplikuojasi“. Prezidentas negali pateikti visų sprendimų, bet privalo atpažinti, suprasti ir diskutuoti problemą, o tai, pasak K. Kaljulaid, jau didelis žingsnis į sprendimą. Šitai daryti ji žadėjo atsakingai ir bešališkai.

K. Kaljulaid manymu, jos santykiai su Estijos rusais neturi būti išskirtiniai, nes jie yra tokie patys Estijos žmonės, į kuriuos ji kreipsis nepriklausomai nuo jų tautybės ar pažiūrų. Be to, privačiuose pokalbiuose su rusakalbe auditorija galės kalbėtis rusiškai – rusų kalbos įgūdžių jai netrūksta, jie jau patikrinti Iru elektrinėje.

K. Kaljulaid spėjo pasisakyti ir už stipresnę pilietinę visuomenę – tokią, į kurią valstybė mažiau kištųsi, o piliečiai būtų labiau pasitikintys ir aktyvūs. Ji taip pat nepamiršo silpnųjų ir sakė, kad valstybė turi juos paremti prieš išleisdama pinigus tiems, kurie ir taip stiprūs.

Mažinama mokesčių našta

Prieš kelias dienas Estijos vyriausybė pristatė 2017 metų biudžetą, kuriame numatyta mažinti mokesčių naštą Estijoje. Nuo kitų metų, sumažinus darbo užmokesčio mokestį nuo 33 iki 32,5 proc., mokesčių našta bendrovėms atpalaiduojama maždaug 41,7 mln. eurų. 2018 metais šis mokestis bus sumažintas dar 0,5 procento.

Taip pat didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis – nuo 2040 eurų šiemet iki 2160 eurų kitais metais. Numatyta ir toliau jį didint iki 2280 eurų 2018 metais ir 2460 eurų 2019-aisiais. Vyriausybės teigimu, šios priemonės paskatins ekonomikos augimą, padidins šalies saugumą bei žmonių gerovę ir leis išlaikyti fiskalinį stabilumą.

Kitais metais Estijos biudžeto išlaidos augs greičiau nei pajamos, nes daugiau bus skiriama šeimų gerovei ir šalies gynybai, bet vis tiek finansų ministras Svenas Sesteris ir toliau tikisi nedidelio pertekliaus. Estijos ekonomikos augimo prognozė šiems metams yra 1,3 proc. ir 2,5 proc. – kitąmet.

Sparčiai didėjantis vartojimas yra svarbiausias Estijos ekonomikos augimo variklis. Pasak S. Sesterio, tai rodo, kad žmonių gyvenimas materialiniu požiūriu labai pagerėjo. Ministras tikisi, kad augimą skatins ir gerėjanti padėtis Estijos užsienio rinkose, pavyzdžiui, Suomijos.

Kaimynės Rusijos rinka irgi svarbi Estijai, bet padėtis toje šalyje ir jos vykdoma politika užsienyje kol kas verčia mažutę Estiją labiau nerimauti, nei bendradarbiauti, ir atsitverti siena, užuot tiesus tiltus.

Nebūkit naivūs su Rusija

Ir po 10 metų valdymo pasitraukiantis prezidentas T. H. Ilvesas perspėjo, kad Rusija agresyvėja. Jis stebėjosi Europos lyderių naivumu bendraujant su Rusija, kuri kelia pavojų Europai, finansuodama populistines partijas ir laužydama saugumo sutartis.

„Negalime kliautis, kad Rusija laikysis esminių sutarčių, susijusių su Vakarų saugumu. Mane kartais glumina naivumas kai kurių lyderių, kurie, matydami, kaip visa tai nuolatos pažeidžiama, ir toliau atkakliai nori elgtis taip, tarsi šių tarptautinių pažeidimų nebūtų“, – sakė T. H.Ilvesas. Konkrečiai jis paminėjo Prancūziją, raginančią atšaukti Rusijai sankcijas, kurias ši užsitraukė aneksavusi Krymą ir pradėjusi karą Rytų Ukrainoje.

Pasak T. H. Ilveso, šiuo metu Baltijos valstybės nėra pirmučiausias Rusijos taikinys, nes Maskva vis labiau kišasi į kitų šalių, nuo Ukrainos iki Sirijos, reikalus. Be to, „niekas iš tiesų nenori išmėginti 5-ojo straipsnio“, užpuolimo atveju įpareigojančio NATO ginti kiekvieną narę. Kur kas didesnę grėsmę Maskva kelia toms valstybėms, kurios, kitaip nei Estija, nėra nei ES, nei NATO narės.

Naujajame Džersyje (JAV) gimęs T. H. Ilvesas prieš tapdamas Estijos prezidentu buvo užsienio reikalų ministru, palaikė gerus santykius su Baracku Obama, jau irgi baigiančiu antrąją kadenciją ir 2014 metų rugsėjį Taline pasakiusiu vieną svarbiausių savo užsienio politikos kalbų.

„Mes gavome ko norėjome“, – sakė T. H. Ilvesas. Jis prisiminė, kaip iš pradžių sunkiai Baltijos valstybės siekė sau NATO gynybos plano arba nuolatinio kontingento, bet visą laiką išgirsdavo, kad tokio plano nereikia, nes nieko nenutiks. Į tai buvo atsižvelgta tik po Krymo aneksijos.

Paklaustas, ką galėtų palinkėti kandidatams į JAV prezidentus, T. H. Ilvesas atsakė, jog tai turėtų padaryti kas nors kitas, bet jis norėtų priminti: „Mes ne Sankt Peterburgo priemiestis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"