TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Estijos prezidento rinkimus temdo rūpestis dėl Rusijos

2016 08 26 6:00
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Talino senamiestis – vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų Europoje. pobaltie.sk nuotraukos

Pirmadienį Estija rinks naują šalies prezidentą. Ekspertai pažymi, kad šį svarbų politinį apsisprendimą neišvengiamai persmelks santykių su Rusija problema.

Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas. Kad būtų išrinktas valstybės vadovu, kandidatas turi surinkti du trečdalius (68) balsų. Jei parlamentas per du balsavimus ir trečiąjį rinkimų turą, kuriame varžosi du antrajame ture daugiausia balsų surinkę kandidatai, neišrenka valstybės vadovo, šaukiama 335 rinkikų kolegija. Ją sudaro visi parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.

Estijos prezidento postas yra daugiausia reprezentacinis, tačiau šalies vadovas taip pat oficialiai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali paleisti parlamentą bei skelbti naujus rinkimus. Šiuo metu prezidento pareigas antrą kadenciją iš eilės eina Toomas Hendrikas Ilvesas.

Mažai tikėtina, kad pirmadienį kuris nors iš trijų dabartinių kandidatų – Siimas Kallasas, Mailis Reps, Allaras Joksas – gaus reikiamą balsų daugumą. Taigi Estija naują vadovą greičiausiai turės tik rugsėjį. Dienraščio „Postimees“ atliktos parlamentarų apklausos duomenimis, didžiausia kova užvirs tarp valdančiosios Reformų partijos deleguoto S. Kallaso ir M. Reps, kurią iškėlė Centro partija. Pagrindinė šių rinkimų diskusijų tema – santykiai su Rusija.

Nėra Rusijos draugė

Maždaug ketvirtadalis iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra rusai. Tai daugiausia per sovietų okupaciją čia atsikėlusių asmenų palikuonys. Jie žiūri Rusijos televiziją, seka Kremliaus vykdomą politiką ir turi rusiškus pasus. Prasta šių žmonių integracija kelia nerimą daugeliui estų, mat tariamas poreikis ginti tokias mažumas – vienas Maskvos ekspansinės politikos pateisinimų.

Rusija ketvirtadienį pradėjo iš anksto neskelbtas didelio masto karines pratybas keliuose šalies regionuose, įskaitant Vakarų karinę apygardą, besiribojančią su Ukraina ir Baltijos šalimis. Įdomu, kad pernai pavasarį likus kelioms dienoms iki Estijos parlamento rinkimų Rusija taip pat surengė karines pratybas netoli šios šalies sienos. Ar tai paprasčiausias sutapimas, o gal įspėjimas?

Ilgametis Centro partijos pirmininkas ir prieštaringai vertinamas Talino meras Edgaras Savisaaras – vienas populiariausių rusų mažumos remiamų šalies politikų. Jis prarado daugelio estų pasitikėjimą 2014 metais, kai išvyko vizito į Maskvą ir pažadėjo savo palaikymą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai. Estijos vidaus saugumo tarnyba nustatė, kad jam didelę įtaką galbūt daro Rusijos pareigūnai. Centro partija kandidatu į šalies vadovo postą E. Savisaaro nekėlė, o pasirinko neutralesnę M. Reps, kuri žadėjo ištraukti partiją iš izoliacijos.

2004 metais Centro partija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partija. Abi šalys įsipareigojo užtikrinti „draugiškus santykius“ ir stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Partijos kandidatė į prezidentus M. Reps šiemet pareiškė, kad geopolitinė situacija pasikeitė ir ji nebėra Rusijos draugė. M. Reps yra pateikusi Europos Tarybai keletą kritiškai Rusiją nušviečiančių pranešimų.

Centro partija visada laikėsi pozicijos, kad Estijos saugumas yra tvirtesnis, kai santykiai su kaimynėmis geri. Šios partijos narė Kadri Simson net kaltino valdančiąją Reformų partija, esą ši naudojasi Rusija, siekdama įbauginti rinkėjus. Pasak jos, daug rusų dabar turi Estijos pilietybę, todėl politikai negali ignoruoti šių žmonių. „Naujasis prezidentas turėtų daugiau dėmesio skirti vidaus problemoms“, – pažymėjo ji.

Maždaug ketvirtadalis iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra rusai.

S. Kallaso šansai nedideli

Buvęs Estijos užsienio reikalų ministras, dabartinis Reformų partijos atstovas Europos Parlamente Urmas Paetas mano, kad po balsavimų vyks labai intensyvios derybos, bet susitarimo pirmadienį priimti greičiausiai nepavyks.

Centro partijai būtų naudingiau, jei prezidento rinkimai pasiektų rinkikų kolegijos etapą. Ši politinė jėga yra stipresnė kaimo vietovėse, kurioms atstovauja vietos tarybų vadovai. Daugelis jų nepatenkinti Reformų partijos vadovaujamos vyriausybės sprendimu panaikinti kai kurias mažesnes Estijos savivaldybes.

Kaip teigė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros reikalų ministras Kristenas Michalas, Reformų partijai gali pakenkti tai, kad jos atstovai dominuoja ir vidaus, ir užsienio politikoje. Pavyzdžiui, premjeras Taavi Roivas ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas yra Reformų partijos nariai. „Veikiausiai neturime teisės prašyti dar ir prezidento posto“, – kalbėjo K. Michalas.

Trečiasis kandidatas – politikos pašalietis A. Joksas. Jo sėkme tiki nedaugelis. Teisininką remia dvi mažesnės dešiniosios partijos. Kaip ir M. Reps, jis skiria daugiausia dėmesio vietos valdžios atstovams, kurių balsas bus labai svarbus, jei kandidatų likimą spręs rinkikų kolegija. A. Joksas laikosi vidurio pozicijos dėl santykių su Rusija. „Turėtume palaikyti kuo geresnius santykius su visomis kaimynėmis, bet negalime pamiršti priešiškų Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje, Kryme, Gruzijoje“, – sakė jis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"