TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Eurą reformuokite arba išmeskite

2010 07 15 0:00
Dėl euro stablumo teks priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos krizė iškėlė euro egzistavimo klausimą ir Europa turi imtis veiksmų, nors jie ir pavėluoti. Taip mano Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas, aktyviai besidomintis Europos reikalais. Kaip britų dienraščio "The Guardian" apžvalgininkas J.Stiglitzas įsitraukė į diskusiją dėl euro ateities.

Graikijos finansinė krizė sukėlė grėsmę pačiam euro egzistavimui. Jau kuriant bendrą europos valiutą buvo nerimaujama dėl jos ateities. Kai viskas susiklostė gerai, šis susirūpinimas buvo pamirštas. Tačiau klausimas, ką daryti, jeigu dalį euro zonos ištiktų stiprus šokas, išliko, nes valiutų kursų keitimas ir pinigų politikos delegavimas Europos centriniam bankui panaikino du pagrindinius būdus, kuriais nacionalinės vyriausybės gali skatinti ekonomiką, siekdamos išvengti recesijos. Kas galėtų juos pakeisti?

Nobelio premijos laureatas Robertas Mundellas nurodo sąlygas, kurioms esant bendra valiuta sėkmingai funkcionuotų, tačiau Europa tų sąlygų neatitiko, kai euras buvo įvestas, neatitinka jų ir dabar. Panaikinus teisinius barjerus darbuotojų judėjimui susikūrė bendra darbo rinka, tačiau kalbiniai ir kultūriniai skirtumai neleidžia jai pasiekti tokio darbuotojų mobilumo, koks yra Jungtinėse Valstijose.

Be to, Europa neturi priemonių padėti šalims, susidūrusioms su sunkiomis problemomis. Pavyzdžiui, Ispanija, kurioje vyrauja 20 proc. nedarbas (darbo neranda 40 proc. jaunimo), dar prieš krizę turėjo fiskalinį perteklių, tačiau prasidėjus krizei fiskalinis deficitas išaugo iki 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau pagal ES taisykles Ispanija privalo mažinti išlaidas, o tai dar labiau padidins bedarbystę. Lėtėjant Ispanijos ekonomikai, fiskalinė padėtis gerės minimaliai.

Kai kas vylėsi, kad Graikijos tragedija įtikins politikus, jog euras sėkmingai nefunkcionuos be glaudesnio bendradarbiavimo (įskaitant ir fiskalinę pagalbą). Tačiau Vokietija ir jos Konstitucinis Teismas, iš dalies atsižvelgęs į viešąją nuomonę, atsisakė teikti Graikijai reikalingą pagalbą.

Daugumai žmonių Graikijoje ir kitose valstybėse tokia pozicija pasirodė keista: milijardai buvo leidžiami dideliems bankams gelbėti, tačiau padėti 11 mln. žmonių turinčiai valstybei tapo tabu. Net nebuvo aišku, ar Graikijai reikalinga pagalba turi būti vadinama finansine. Be to, pinigai, skirti tokioms finansinėms institucijoms kaip AIG, tikriausiai niekada nebus atgauti, o Graikija esant pagrįstai palūkanų normai paskolą grąžintų.

Jau aišku, kad pusėtini ir neaiškūs pažadai, skirti rinkai nuraminti, nepasitvirtino. Lygiai taip pat, kaip ir JAV prieš 15 metų teikta pagalba Meksikai, pasitelkus Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Didįjį septynetą. Europa taip pat pasitelkė TVF. Dabar svarbiausias klausimas, kokias jis iškels sąlygas ir kokio dydžio bus neigiamos pasekmės?

Užtat mažesnės ES šalys gavo aiškią pamoką - jeigu nesumažinsite biudžeto deficito, susidarys didelė spekuliacinių atakų rizika. Tokiu būdu sulaukti adekvačios pagalbos iš kaimynų beveik neįmanoma, bent jau be skausmingų, neproduktyvių, prociklinių biudžeto suvaržymų. Jei Europos valstybės imsis tokių veiksmų, kai jų ūkiai linkę silpnėti, nemalonių pasekmių gali sulaukti viso pasaulio ekonomika.

Būtų naudinga pažvelgti į euro problemas iš globalinės perspektyvos. JAV prieštaravo dėl Kinijos dabartinio prekybinio pertekliaus, tačiau atsižvelgus į jam tenkančią BVP dalį, aišku, kad Vokietijos perteklius dar didesnis. Tarkime, euras buvo sukurtas tam, kad būtų daugmaž subalansuota prekybą euro zonoje. Tokiu atveju perteklius Vokietijoje reiškia, kad likusiai Europai lieka deficitas, o tai, kad šios šalys daugiau importuoja nei eksportuoja, tik dar labiau silpnina jų ekonomiką.

JAV neslepia nepasitenkinimo Kinijai atsisakius leisti savo valiutai kisti atsižvelgiant į dolerio kurso kitimą. Tačiau euro zona reiškia, kad Vokietijoje valiutos kursas negali stiprėti labiau nei kitose euro zonos valstybėse. Jeigu vis dėlto kursas išaugtų, Vokietijai taptų sunku eksportuoti, o jos aktyviu eksportu paremtas ekonominis modelis susidurtų su sunkumais. Tuo metu likusi Europos dalis eksportuotų daugiau, todėl jos BVP augų ir nedarbas mažėtų.

Vokietija (kaip ir Kinija) laiko savo santaupas ir stiprų eksportą dorybėmis. Tačiau Johnas Maynardas Keynesas atkreipė dėmesį, kad perteklius veda prie silpnos globalinės visuotinės paklausos - perteklių turinčios šalys neigiamai veikia savo partnerius. J.M. Keynesas manė, kad turinčios perteklių, o ne deficitą šalys kelia grėsmę globaliniam klestėjimui ir net siūlė jas apmokestinti. Tačiau socialinės ir ekonominės tokių susitarimų pasekmės - nepriimtinos. Valstybės, kurių deficitas šoktelėjo dėl globalinės recesijos, neturėtų būti stumiamos į mirties spiralę, kaip prieš dešimtmetį buvo pasielgta su Argentina. Kai kas siūlo tokioms valstybėms sukurti devalvacijos ekvivalentą - visiems vienodą darbo užmokesčio mažinimą, tačiau, mano nuomone, tai nepasiekiama, o pasekmės - nepriimtinos, nes kiltų milžiniška socialinė įtampa.

Tačiau yra dar vienas sprendimas: Vokietijos išėjimas iš euro zonos arba zonos padalijimas į subregionus. Euras - įdomus eksperimentas, tačiau kaip ir valiutų kursų mechanizmui, buvusiam prieš jį ir greitai žlugusiam, kai 1992 metais spekuliantai užsipuolė svarą, jam trūksta institucinio palaikymo.

Yra ir trečias sprendimas, kuris Europai gali pasirodyti daug žadantis - įgyvendinti institucines reformas, įskaitant būtiną fiskalinę struktūrą, kuri turėjo būti sukurta kartu su euru.

Dar ne per vėlu įgyvendinti šias reformas remiantis solidarumu, kuriuo pagrįstas euro sukūrimas. Tačiau jeigu Europa negali to padaryti, verčiau pripažinti klaidą ir judėti į priekį, užuot mokėjus didelę kainą už žmonių kančias ir bedarbystę dėl ydingo ekonominio modelio.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"