TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euras Estijoje nesibaigus krizei

2010 12 30 0:00
Plakatas Taline skelbia: "Euras - mūsų pinigai."
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors 2010-ieji eurui buvo pragariški, Estija bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą Naujųjų metų naktį sutiks gausiais šampano purslais. Tačiau ekspertai ir paprasti piliečiai entuziazmu netrykšta. Anksčiau sparčiai augusios ekonomikos lūkesčius smarkiai apkarpė pasaulinė finansų krizė.

Jau šeštadienį Estija taps skurdžiausia ir mažiausia 17 narių vienijančios euro zonos nare. Jos ekonomika sudarys vos dešimtadalį bloko ekonomikos, per metus siekiančios 9,5 trln. eurų. Vidutinis atlyginimas šalyje yra 700 eurų, o nedarbas šoktelėjo iki 15,5 procento. Pernai ekonomikos 14 proc. skrydis žemyn buvo vienas skaudžiausių visoje ES. Kai kuriems apžvalgininkams atrodo, kad euras krizės sąlygomis primena istoriją apie konformistą, kuris nusprendžia šokti nuo tilto, nes taip daro visi, esantys aplinkui.

Tačiau nauja šalis euro zonoje suteikia ir vilties, kad ambicingiausias Europos projektas net ir sunkmečiu išlieka viliojantis. "Nežinau, ar eurui įsivesti gali būti geras arba blogas laikas. Esame suinteresuoti prisidėti prie euro. Mumis labiau pasitikės verslas ir investuotojai, euras didins mūsų žmonių gerovę ir pasitikėjimą savimi", - sakė Estijos prezidentas Thomasas Hendrikas Ilvesas.

Padaugėjo skeptikų

Tačiau patys estai eurą vertina kur kas skeptiškiau nei jų valdžia. Parama eurui nuo 60 proc. nukrito iki 52 proc., 39 proc. žmonių iš viso jam nepritaria. Dauguma estų bijo, kad kils kainos - taip nutiko ir kitose valstybėse, kurios į euro zoną įsiliejo anksčiau. "Euras nepadės mums judėti į priekį. Jis tik pakels kainas", - tikino Marina Wolkowa, pardavinėjanti prekes turguje šalia Talino geležinkelio stoties. Euras jai - kasdienė darbo dalis. Jau metus ji kainas rašo estiškomis kronomis ir eurais. Pavyzdžiui, raugintos daržovės parduodamos už 25 kronas, arba 1,6 euro.

Kai kurie ekonomistai laikosi nuomonės, kad Estijai iš tiesų reikėjo kiek palaukti, mat skirtumas tarp turtingų Vakarų ir 1,3 mln. gyventojų turinčio krašto - milžiniškas. Pavyzdžiui, dėstytojui Raineriui Kattelui iš Talino technologijų universiteto atrodo, kad vietoj euro valdžia turėjo devalvuoti kroną - pagal euro zonos taisykles to nebus galima daryti.

Pirmūnės sindromas

Tiesa, Estijos ekonomika po krizės grįžta į vėžes. Atsigavus eksportui trečiąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5 procentais. Kitąmet Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Estijai prognozuoja 4 proc. ekonomikos augimą. Nuo pat nepriklausomybės Estija buvo tikra Baltijos šalių pirmūnė, demonstravusi stebėtiną fiskalinę drausmę, net septynerius metus išlaikiusi perteklinį biudžetą. Estija ir Liuksemburgas bus vienintelės euro zonos narės, atitinkančios Mastrichto sutartyje numatytas valstybės skolos ir deficito taisykles. "Visai ES Estija yra labai teigiamas ekonominis pavyzdys: iki euro zonos ši šalis sugebėjo nueiti demonstruodama politinį susitelkimą, apdairią politiką, ryžtingas reformas ir lankstumą", - sakė Kai Stukenbrockas, "Standard & Poor" analitikas.

Euras užbaigia 20 metų trukusį Estijos integracijos į Vakarus kelią. Noras integruotis į Europą Estijos visuomenėje ypač sustiprėjo po 2008 metų kibernetinių atakų iš Rusijos. Nors 2010-ieji buvo finansiškai sunkūs, vyriausybės nariai nepraranda optimizmo ir tiki, kad euras duos ir ekonominės naudos. "Be jokių abejonių, siekis prisidėti prie euro yra didžiausias šios vyriausybės laimėjimas. Narystė euro zonoje padės sukurti daugiau darbo vietų, garantuos didesnes pensijas ir spartesnę ekonomikos plėtrą. Ji suteiks stabilumo", - tikino Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Tiesa, kitąmet prognozuojama, kad šalyje didės infliacija, o TVF įspėja, kad nesiimta jokių priemonių nedarbui užkirsti, jis išliks didelis dėl "netinkamų įgūdžių ir mažo darbo jėgos mobilumo".

Nauja valiuta turės ir psichologinį poveikį - euras padės atskirti Estiją nuo likusių dviejų Baltijos šalių, kurių kelyje pasitaikė daugiau duobių. "Kai Latvijoje kyla problemų, tuoj pat sakoma: krizė Baltijos regione", - skundėsi Th.H.Ilvesas. Tiesa, baltų valstybės nuo kaimynės žada per daug neatsilikti ir eurą įsivesti 2014 metais.

Mažų finansinių išgalių Estija taip nori būti euro klube, kad net žada ištiesti pagalbos ranką ir toms euro zonos narėms, kurioms gali prireikti viso bloko pagalbos. Estų finansų ministras Jurgenas Ligi pranešė, kad Estija artimiausiu metu pradės derybas dėl 130 mln. eurų siekiančių paskolų Airijai. Tai būtų itin didelis įsipareigojimas šaliai, kurios metinis valstybės biudžetas siekia vos 6 mlrd. eurų.

Talinas - kultūros sostinė

Rytoj estai švęs ne tik naujos valiutos įvedimą: 2011-aisiais Talinas taps Europos kultūros sostine. Per metus mieste vyks per 7 tūkst. renginių, bus įgyvendinta 250 kultūrinių projektų. Estijos sostinė svečius vilios Talino jūros diena, Dainų švente, jaunimo šokių ir dainų festivaliu. Europos kultūros sostinės titulas Talinui bus perduotas jau rytoj. Per iškilmingą kultūros sostinės atidarymo ceremoniją vyks naktinis koncertas su fejerverkais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"