TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euras labiau gąsdina nei vilioja

2007 11 30 0:00
Baltijos šalyse gyventojai tikisi daugiau neigiamų nei teigiamų euro įvedimo pasekmių.
LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma lietuvių mano, kad šalyje įvedus eurą išaugs kainos ir Lietuva praras savo tapatumą. Penktadalis žmonių labai liūdės atsisveikindami su litais.

Lenkija ketina prisijungti prie euro zonos taip greitai, kaip tik bus įmanoma. Tai dabar nuolat kartoja naujasis Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis, nors anksčiau tokių planų Lenkija neturėjo.

Lietuva kol kas apie tai nekalba, nes dėl šuoliuojančios infliacijos įsivesti eurų jokių galimybių neturi. Tačiau "Eurobarometro" tyrimas, atliktas vienuolikoje naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kurios dar nėra įsivedusios bendrų pinigų, rodo, jog dauguma lietuvių - 85,7 proc. - bijo, kad įvedus eurą kainos dar labiau pakils.

Baugina kainos ir sukčiavimas

77 proc. lietuvių baiminasi, kad perskaičiuojant kainas bus sukčiaujama. Estijoje kainų padidėjimo ir sukčiavimo baiminasi atitinkamai 89 ir 81,6 proc., Latvijoje - 65 ir 68 proc. respondentų.

Pusės Lietuvos gyventojų nuomone, įvedus eurą Lietuva praras savo tapatumą. Tokias pačias baimes dėl savo šalies įvardijo ir 51 proc. Estijos bei 64 proc. Latvijos respondentų.

Labai nelaimingi, kad nacionalinius pinigus pakeis eurai, jaučiasi daugiau nei penktadalis Baltijos šalių gyventojų - maždaug po 22 proc. kiekvienoje.

Tarp valstybių, kurių gyventojai tikisi daugiau neigiamų nei teigiamų euro įvedimo pasekmių, yra visos 3 Baltijos šalys.

Tarp teigiamų dalykų Lietuvoje dauguma mini galimybę lengviau keliauti po ES šalis ir paprasčiau palyginti prekių kainas. Be to, euro zonos plėtra sustiprintų Europos vaidmenį pasaulyje, o bendra valiuta leistų labiau pasijusti europiečiais - taip manančiųjų Lietuvoje buvo 41 procentas. 40 proc. tiki, kad teigiama euro įvedimo pasekmė būtų ir ilgalaikis kainų stabilumas.

Lietuviai, estai ir latviai (48,5 proc., 30,7 proc. ir 40 proc.) kaip tikėtiną euro įvedimo datą nurodo 2009-2010 metus.

"Visų pokyčių tikslas - kuo greičiau prisijungti prie euro zonos, - pranešė finansų ministras J.Rostowskis, pristatydamas naujosios vyriausybės ekonominę politiką. Jis aiškino, kad euro įvedimas priklauso ne tik nuo vidaus kriterijų, bet ir nuo pasaulinių veiksnių, bet pridūrė, kad eurai tikrai nebus įvesti per artimiausius 4 metus.

Iki 2009-ųjų Lenkijos vyriausybė tikisi pasiekti, kad šalis atitiktų eurui įvesti būtinus kriterijus. 2004 metais Lenkija, stodama į ES, sutiko prisijungti prie euro zonos. Tačiau ankstesnė Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama vyriausybė manė, kad imti galvoti apie eurą verta ne anksčiau kaip 2009-aisiais.

Lietuvos stojimo į ES sutartyje euro įvedimas yra privalomas, kai šalis atitiks tam keliamus reikalavimus. Todėl, euroskeptikų liūdesiui, jokie referendumai šiuo klausimu nebus rengiami ir litų amžiams išsaugoti taip pat nepavyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"