TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euras rieda į bedugnę

2011 12 09 6:00

Euro zonos lyderių derybas Briuselyje analitikai vadina mirties ar gyvybės klausimu. Jie įspėja, kad liko net nebe dienos, o tik valandos eurui išgelbėti. Jei lyderiai nepasieks "didžiojo susitarimo", Europai gresia katastrofiškas skilimas.

"Padėtis rimta - euras gali žlugti, o Europa iširti, - perspėjo Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti. - Tai būtų katastrofa ne tik Europai ir Prancūzijai, bet ir visam pasauliui."

Ieškodamos išeičių, kaip traukti Europą iš skolų krizės, Vokietija ir Prancūzija siekia, kad visos 27 narės pasirašytų naują Europos Sąjungos (ES) sutartį, kuri numatytų griežtesnes fiskalines taisykles. Tačiau yra pavojus, kad 10 euro neįsivedusių ES narių, tarp jų ir Lietuva, liks izoliuotos, jei 17 euro zonos narių, spaudžiamos Berlyno ir Paryžiaus, nuspręstų pasirašyti atskirą sutartį be visų narių dalyvavimo. Kanclerė Angela Merkel aiškiai pasakė, kad euras Europai yra toks brangus, jog euro zonos šalys gali tam ryžtis.

Ar padės automatinės sankcijos?

Vokietijos ir Prancūzijos planas remiasi šiais esminiais reikalavimais: Europos Komisijai turi būti suteikta galia taikyti bausmes valstybėms, kurios smarkiai viršys biudžeto deficitą; visos 17 euro zonos šalių turi įrašyti į savo nacionalinius įstatymus reikalavimą, kad biudžetas būtų subalansuotas; euro zonos šalys privalo turėti vienodus korporacijų ir finansinių operacijų mokesčius; ateityje teikiant pagalbą privatūs investuotojai neturės padengti dalies išlaidų, kaip dabar vyksta Graikijos atveju.

Tačiau juokinga manyti, kad vien sankcijos privers euro zonos nares paklusti taisyklėms. "Automatinės sankcijos yra pokštas. Fiskalinei sąjungai reikia kolektyvinio, demokratiško sprendimų priėmimo, pajėgaus reaguoti į iššūkius", - socialiniuose tinkluose parašė ES socialinių reikalų komisaras Laszlo Andoras iš Vengrijos. Vėliau jis sakė, kad mažesnės ES narės nepatenkintos, kad sprendimų priėmimo procese dominuoja Prancūzija ir Vokietija.

Britai reikalauja išlygų

Vakar vakare lyderiams renkantis į dviejų dienų derybas Briuselyje, optimizmas, kad bus rastas sprendimas, vis labiau blėso. Jokių naujų sutarčių, suvaržančių valstybių suverenumą, neketina pasirašyti Didžioji Britanija. Jos premjeras Davidas Cameronas trečiadienį sakė, kad viršūnių susitikime sieks saugiklių galingam Londono finansų sektoriui. "Kuo daugiau prašys euro zonos šalys, tuo daugiau ir mes prašysime mainais", - pareiškė jis. D.Camerono įsitikinimu, finansinių operacijų mokestis bus veiksmingas tik tuomet, jei bus taikomas visame pasaulyje. Taigi, susitikimui artėjant, kai kurių lyderių pozicijos darėsi tik griežtesnės, o ES solidarumo klausimas, regis, apskritai buvo pamirštas.    

Padėtis Europoje kelia vis didesnį nerimą Amerikai. JAV prezidentas Barackas Obama viršūnių susitikimo išvakarėse telefonu ilgai kalbėjosi su A.Merkel. Abu vadovai sutarė, kad bet kuris sprendimas, koks bus priimtas, turi būti ilgalaikis ir patikimas. Į Europą atvyko JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. JAV susirūpinimui dėl gilėjančios krizės Europoje didėjant jis atskirai susitinka su Europos vadovais.

Sukasi ydingas ratas

Trumpalaikis viršūnių susitikimo tikslas - sustabdyti brangstantį skolinimąsi kai kurioms euro zonos narėms, pirmiausia Italijai ir Ispanijai. Finansų rinkos vis labiau abejoja, kad šios valstybės pajėgs grąžinti savo skolas, todėl reikalauja vis didesnių palūkanų. Taigi grąžinti skolas darosi vis sunkiau. Jei Europai pavyktų bent kiek stabilizuoti padėtį ir pristabdyti šį ydingą ratą, ilgalaikės problemos neišnyktų. Vis tiek 17 eurą įsivedusių šalių reikia bendros fiskalinės politikos.

Jei Europos lyderiams nepavyks tuojau pat užgesinti krizės, netrukus gali nebelikti ką gelbėti. Kol kas sunku patikėti, kad bus priimtas "didysis susitarimas". Daugiau tikėtinas "mažasis" - galbūt jis trumpam laikui sustabdytų krizės spiralę, bet visiškai neaišku, ar sutarties pakeitimų pakaks eurui stabilizuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Juk griežtos biudžeto taisyklės galiojo ir iki šiol, bet buvo laužomos. Jos galėjo užkirsti kelią Graikijos krizei, bet yra bergždžios Airijos ir Ispanijos atveju, nes abi šios valstybės prieš krizę turėjo perteklinius biudžetus.

Lažybų organizatoriai vis aktyviau prognozuoja, kad euro zona neišliks per ateinančius metus, o vienas aukštas pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas, pareiškė, jog Italijos ir Ispanijos galimybės grąžinti skolas vertinamos lygiai taip pat kaip neramumų krečiamo Egipto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"