TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro gelbėjimo darbai

2011 12 22 6:00

Nuslūgus didžiajai įtampai dėl euro zonos, Europos Sąjungą (ES) krečia mažesni karštligės priepuoliai. Euro zonos lyderiai nesugebėjo susitarti dėl didesnio įnašo į gelbėjimo fondą, o Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi išgąsdino prabilęs apie galimą euro zonos žlugimą.

17 euro zonos narių susitarė specialiam Tarptautinio valiutos fondo (TVF) fondui skirti 150 mlrd. eurų. Tai net 50 mlrd. eurų mažiau, nei gruodžio 9 dieną buvo nutarta per viršūnių susitikimą. Tuomet sutarta, kad per 10 dienų nuo susitikimo Briuselyje Europos valstybės sukurs naują fondą, į kurį įneš 200 mlrd. eurų. Iš esmės šiuos pinigus turėjo duoti visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę, kuri apskritai atsisakė gelbėti eurą. Tačiau po šios savaitės euro zonos finansų ministrų susitikimo paaiškėjo, kad specialų fondą sudarys, galima sakyti, tik bendrą valiutą turinčių narių pinigai. Daugiausia lėšų tradiciškai skirs Vokietija (41,5 mlrd. eurų). Prancūzija duos 31,4 mlrd., Ispanija - 14,8 mlrd., o Nyderlandai - 13,6 mlrd. eurų. Nuo prievolės mokėti atleistos trys valstybės, kurias ir prireikė gelbėti - Airija, Portugalija ir Graikija. Vengrija, Rumunija ir Latvija taip pat nedavė nė cento, nes pačios yra gavusios TVF pagalbą. Tuo metu skurdžiausios ES narės - Lietuva ir Bulgarija - vis dar neatsigauna nuo finansų krizės ir atliekamų pinigų neturi. Jungtinės Karalystės iždo kancleris George'as Osborne'as pareiškė, kad britai prisidėtų tik tuomet, jei tai būtų platesnė tarptautinė iniciatyva. Prie fondo prisidėjo tik keturios valstybės, neturinčios euro, - Lenkija, Švedija, Danija ir Čekija. Praha pažadėjo 3,5 mlrd., Kopenhaga - 5,5 mlrd., Stokholmas - 11 mlrd., o Varšuva - 6 mlrd. eurų. Jei jų parlamentai sutiks su šiais indėliais, beliks surinkti dar 24 mlrd. ir fondas turės numatytus 200 mlrd. eurų.

Naujasis ECB vadovas M.Draghi, priešingai nei jo pirmtakas Jeanas Claude'as Trichet, norėtų, kad bankas vaidintų didesnį vaidmenį įveikiant skolų krizę. Pirmajame savo interviu dienraščiui "The Financial Times" M.Draghi ėmė aiškinti, jog euro zonos žlugimas labai daug kainuotų, o valstybės, norinčios atsisakyti bendros valiutos, patirtų dar daugiau ekonominių bėdų. Esą struktūrines reformas vis viena tektų vykdyti, bet esant daug blogesnei ekonominei aplinkai, kai infliacija pasiektų naują pagreitį.

M.Draghi teigimu, Europos lyderiai turi stengtis atkurti investuotojų pasitikėjimą euro zonos viešaisiais finansais. Jie turi užtikrinti, kad laikysis fiskalinės drausmės, o Europos gelbėjimo fondas veiklą vykdys sklandžiai. Pats ECB taip pat ėmėsi specialių priemonių, be to, nuo sausio galės veikti kaip Europos finansinio stabilumo fondo tarpininkas, pagreitinti paskolų išdavimo procedūras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"