TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro Lenkijoje ateitis kol kas miglota

2015 04 30 6:00
Bronislawui Komorowskiui laimėti prezidento rinkimus gali būti sunkiau, nei iš pradžių manė Piliečių platforma.
Reuters/Scanpix nuotraukos

Lenkijos prezidento rinkimams gegužės 10 dieną artėjant apklausose pirmauja dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis - jį remia 46 proc., o Tvarkos ir teisingumo partijos (PiS) kandidatą Andrzejų Dudą - 24 proc. rinkėjų. Šis rezultatas rodo, kad B. Komorowskiui gali ir nepavykti laimėti per pirmąjį ratą - tam reikėtų surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Nors rinkimų kampanija prasidėjo blankokai - tarsi viskas būtų aišku iš anksto, favoritas tebėra 62 metų B. Komorowskis, prieš penkerius metus pakeitęs per lėktuvo katastrofą prie Smolensko žuvusį prezidentą Lechą Kaczynskį. B. Komorowskį remia Piliečių platforma, kurios rankose Lenkijos vyriausybė yra nuo 2007 metų, tačiau jis pats prisistato kaip "visų lenkų prezidentas", nesusijęs su partijomis, atstovaujantis visiems sluoksniams ir skatinantis dialogą. Tokia politinė strategija didina prezidento populiarumą, nors opozicinės partijos vadina ją nesąžininga.

Priešpriešindamas save PiS, B. Komorowskis pateikia prezidento rinkimus kaip varžybas tarp "racionalios Lenkijos bendros Europos širdyje" ir "radikalios Lenkijos Europos periferijoje" - tai nuoroda į kadaise ksenofobišką, ypač Vokietijos atžvilgiu, PiS retoriką. Šios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, žuvusio prezidento brolis dvynys, šįkart nusprendė nekandidatuoti, galbūt nujausdamas, kad nepakartos garsiojo giminaičio sėkmės. Žinovai teigia, jog apskritai PiS partijoje daug sumaišties - atmosfera tarsi "apgultoje tvirtovėje". Kai kurie PiS šalininkai mano, kad 65 metų J. Kaczynskio laikas baigėsi, jis jau per senas vadovauti partijai.

Mėgindama pasiekti ne tokius radikalius, religingus ir labiau išsilavinusius rinkėjus, PiS iškėlė kandidatu 42 metų A. Dudą - gana nuosaikų ir gerbiamą teisininką, Europos Parlamento narį, menkiau žinomą ir neįgudusį tokio aukšto lygio varžybose. A. Duda dažnai vadinamas nuobodoku, bet rinkimų kampaniją jis pradėjo itin energingai, beveik amerikietišku stiliumi. Jei ir nepateks į antrąjį turą, A. Duda gali gerokai pagąsdinti B. Komorowskį ir įsitvirtinti kaip kylanti Lenkijos dešiniųjų žvaigždė.

Euro dabar nereikia

B. Komorowskis, euro įvedimo šalininkas, regis, jau palaidojo šį klausimą - jis toks nepopuliarus tarp rinkėjų. Tad Lenkija, kurios ekonomika yra didžiausia Rytų ir Vidurio Europoje, dar ilgai neprisidės prie bėdų kamuojamos euro zonos.

Pernai rudenį B. Komorowskis teigė, jog neprisijungusiai prie euro zonos Lenkijai bus sunkiau įgyti didesnį tarptautinį svorį, ir ragino lenkus daugiau diskutuoti šiuo klausimu, o dabar euro įvedimą vadina "iliuziniu" ir siūlo net nesvarstyti to, kol Lenkija neatitinka kriterijų. Apžvalgininkų manymu, lenkus gąsdina bankrutuojančios Graikijos vaiduoklis - akcentuodamas euro įvedimą prezidentas prarastų nemažai balsų. Tai pripažino ir vienas B. Komorowskio patarėjų. Jis sakė, kad prezidento rinkimų kampanija nėra tinkamas metas diskutuoti apie eurą, nes ne šalies vadovas jį įves.

Dešiniųjų kandidatas Andrzejus Duda gal ir nepavys varžovo, bet jo iššūkis - rimtas.

Kita vertus, Lenkijos prezidento galios nėra menkos: jis inicijuoja įstatymus, skiria svarbius valstybės pareigūnus, jo veto gali atmesti tik dviejų trečdalių parlamento dauguma.

Daugiau kaip pusė lenkų nenori euro, tačiau drauge yra vieni didžiausių Europos Sąjungos entuziastų. Šalis įsipareigojusi įsivesti eurą, bet gyventojai bijo, kad tuomet kainos kils, o atlyginimai - ne.

Kai kurie Lenkijos ekonominiai rodikliai, palyginti su euro zona, labai geri. Nuo 2007 metų Lenkijos ekonomika paaugo 33 proc., o euro zonos - tik 4 proc., Lenkijos užsienio skola sudaro apie 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu euro zonos šalių vidurkis - per 90 proc. BVP. Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet Lenkijos ekonomika augs 3,4 proc. - kur kas daugiau negu euro zonos valstybėse. Kita vertus, vidutinė alga Lenkijoje prilygsta 1050 eurų, o tai mažiau nei 30 proc. to, ką vidutiniškai uždirba vokiečiai. Todėl daugelis lenkų mąsto kaip 33 metų banko tarnautoja Magda Bielecka: "Kai eurais uždirbsiu tiek, kiek dabar gaunu zlotais, tada norėsiu euro."

Euro priešininkas yra ir A. Duda. Praėjusį mėnesį jis specialiai nuvyko į Slovakiją, kad pasitelkęs šios kaimynės, tapusios euro zonos nare 2009 metais, pavyzdį parodytų lenkams, jog ten prekybos centruose kainos dvigubai didesnės negu Lenkijoje.

Nepopuliari vyriausybė

Rudenį Lenkijos laukia ir parlamento rinkimai. Būtent jie lems šalies politiką ateinančius kelerius metus. Tačiau rinkėjų pasitikėjimas B. Komorowskiu nepersiduoda Piliečių platformai. Todėl, manoma, per parlamento rinkimus spalį ši partija žengs apylygiai su PiS.

Tiesa yra ta, kad daugelis lenkų pavargo nuo beveik aštuonerius metus valdančios Piliečių platformos. Jos dabartinė ministrė pirmininkė Ewa Kopacz sulaukė dėl vyriausybės reformų įtūžusių angliakasių streikų. Pensijų reforma, pakėlusi pensinį amžių iki 67 metų, supykdė dar daugiau lenkų. E. Kopacz neprilygsta savo pirmtakui Donaldui Tuskui, pasitraukusiam iš vyriausybės vadovo pareigų pernai rugsėjį, kai tapo Europos Tarybos prezidentu.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"