TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zona dar trejus metus gelbės Graikiją

2015 07 14 6:00
Graikijoje jau trečią savaitę neveikia bankai, o žmonės labai susirūpinę stebi įvykius Briuselyje. AFP/Scanpix nuotrauka

Tai buvo ilgiausios ir turbūt sunkiausios derybos Europos Sąjungos (ES) istorijoje. Pirmadienio paryčiais išsiskirstę valstybių lyderiai pranešė, kad Graikija išvengs bankroto ir galės toliau naudotis bendra ES valiuta, bet turės taupyti ir pertvarkyti ekonomiką.

Preliminariai sutarta, kad per ateinančius trejus metus Graikija gaus apie 86 mlrd. eurų, tačiau privalės įgyvendinti reformas, kurių iki šiol taip vengė. Euro zonos lyderiai nusprendė, jog Atėnai visų pirma turės pertvarkyti mokesčius, pensijų sistemą, darbo rinką, bankų sektorių ir privatizuoti dalį valstybei priklausančio turto.

Sutartyje numatoma, kad daugiau objektų bus apmokestinti didžiausiu šalyje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu – 23 proc., įskaitant ir restoranus, o turistų ypač mėgstamos Graikijos salos daugiau nebegalės džiaugtis mažiausiu PVM. Taip pat iki 28 proc. reikalaujama pakelti pelno mokestį.

Iki 2022-ųjų pensinis graikų amžius turėtų pasiekti 67 metus. Iki 2019-ųjų bus stengiamasi panaikinti paramą skurdžiausiai gyvenantiems šalies pensininkams.

Pagal preliminarų planą graikai turėtų liberalizuoti darbo rinką, taip pat - parduotuvių darbo laiką. Graikijos vyriausybė sulaukė griežto perspėjimo, kad anksčiau šalyje taikyta praktika nesuderinama su tvaria ir ilgalaike plėtra.

Dar vienas reikalavimas – sustiprinti finansų sektorių ir užtikrinti, kad politikai nesikištų į bankininkų sektorių. Ypač daug dėmesio derybininkai skyrė privatizacijai. Pagal susitarimą Atėnai turėtų patikėti maždaug 50 mlrd. eurų vertės Graikijos valstybinius aktyvus nepriklausomam Liuksemburgo fondui, kurio negalėtų kontroliuoti graikų politikai. To fondo pajamos iš valstybinių objektų privatizacijos būtų tiesiogiai skiriamos Graikijos skoloms grąžinti ir šalies bankams rekapitalizuoti.

Pasak euro zonos atstovų, šios priemonės būtinos, bet nepakankamos, kad Graikija išsikapstytų iš krizės. Tačiau daugiau neketinama daryti jokių nuolaidų. Kol kas viskas priklauso nuo to, ar Graikijos premjerui ir jo partijai „Syriza“ pavyks įtikinti parlamentą balsuoti už šias reformas. Dalis jų turi būti priimtos jau rytoj, tik tada Europos lyderiai žada grįžti derėtis dėl konkretaus finansinės pagalbos plano.

Tuo metu pačioje Graikijoje didėja nerimas dėl vykdomų kapitalo kontrolės priemonių: bankai vis dar neveikia, o pinigų išgryninimas iš bankomatų ribojamas. Baiminamasi, kad šalis gali greitai pristigti maisto ir vaistų. Daugelis paprastų graikų labai skeptiškai vertina naująjį susitarimą ir abejoja, ar jis kaip nors pagerins gyvenimą. Žmonių manymu, šiandien valstybei svarbiausia - išbristi iš krizės, o tai, ar ji liks euro zonoje, ar net pačioje ES, politikams turėtų rūpėti mažiausiai. Socialiniuose tinkluose vakar sparčiai išplito vieno brito posakis: "Vokiečiams nepavyko Europos sugriauti tankais, todėl dabar jie bando tai padaryti bankais."

"Naktis buvo gera"

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį, po 17 valandų trukusių derybų Briuselyje, pagyrė Graikijos premjerą Alexį Tsiprą, kuris, anot jo, pasielgė drąsiai ir pagaliau susitarė su euro zona. Prancūzijos vadovo teigimu, šalys priėmė istorinį sprendimą - Graikija galės likti euro zonoje ir bus restruktūrizuotos jos skolos. Tai reiškia, kad bus pakeistos šalies gautų paskolų sąlygos, pavyzdžiui, pailgintas mokėjimo terminas ar sumažinta grąžintina suma.

„Nors truko ilgai, manau, Europai ši naktis buvo gera“, – F. Hollande'as tvirtino žurnalistams.

Prancūzijos vyriausybės pareigūnai padėjo Graikijai parengti siūlymus, kurie tenkintų net ir skeptiškai nusiteikusią Vokietiją. Pasak prezidento, Graikija iš kitų Europos valstybių tikėjosi ne pašalpos, o programos, kuri leistų augti jos ekonomikai.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, jog nebėra pavojaus, kad Graikijai gali tekti trauktis iš euro zonos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad euro zonos lyderiai vienbalsiai sutarė dėl finansinio gelbėjimo programos Graikijai - jau trečios nuo 2010 metų. Jos vykdymą prižiūrės Europos stabilumo mechanizmo fondas.

Graikijos premjeras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis kovojo iki pat galo. „Turėjome priimti sudėtingus sprendimus, išspręsti sunkias dilemas... Prisiėmėme atsakomybę, kad užkirstume kelią kraštutinėms konservatyvioms grupėms ES siekti savo radikalių tikslų“, - kalbėjo vyriausybės vadovas. Pasak A. Tsipro, Graikija sugebėjo pasipriešinti reikalavimui pervesti valstybės turtą į užsienį ir „finansinio uždusinimo bei bankų sistemos griūties planui“, kuris, jo žodžiais, neseniai buvo detaliai parengtas ir jau pradėtas įgyvendinti.

Gresia pirmalaikiai rinkimai

Vokietijos lyderė Angela Merkel džiūgauti neskubėjo. Pirmadienį kanclerė įspėjo, kad Graikijos ir jos partnerių Europoje, kaip rodo naktį į pirmadienį vykusios derybos, dar laukia ilgas ir sunkus kelias, kol bus baigta rengti trečia finansinės pagalbos Atėnams programa.

Vienas graikų vyriausybės narių taip pat gana santūriai vertino šį susitarimą. Pasak Graikijos darbo ministro Pano Skourlečio, euro zonos pasiūlymas nėra perspektyvus, o kad jį pavyktų įgyvendinti, prireiks ir opozicijoje esančių įstatymų leidėjų paramos. Kadangi valdžioje gali kilti rimtų nesutarimų, ministro manymu, jau šiemet reikėtų tikėtis pirmalaikių Graikijos parlamento rinkimų.

Graikijos premjeras A. Tsipras ir jo vyriausybė atsidūrė iš tiesų nepavydėtinoje padėtyje. Į valdžią jis atėjo pažadėjęs nutraukti taupymą ar bent išsiderėti iš kreditorių geresnes sąlygas. Kad graikai to nori, jie dar kartą patvirtino prieš daugiau kaip savaitę vykusiame referendume. Tačiau dabar A. Tsipras, siekdamas išvengti bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos, sutiko grįžti prie taupymo politikos. Premjeras aiškina, kad atkakliai kovojo dėl savo šalies žmonių orumo, bet buvo priverstas nusileisti, nes priešininkai, anot jo, yra stipresni. Naujojo susitarimo detalės kol kas nežinomos, bet jos tikriausiai yra dar griežtesnės negu anksčiau siūlytos Graikijai.

Kai kurie lyderiai perspėjo, kad ši sutartis tėra juodraštis. Dalis politikų neslepia nepasitenkinimo Graikijos pozicija per darybas, vykusias pastaruosius šešis mėnesius.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"