TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zoną galintis sugriauti domino kauliukas

2013 05 15 8:37
E.Lettos išrinkimas premjeru parodė, kiek daug politikoje lemia asmenybės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Italija yra tas domino kauliukas, kuris gali sugriauti euro zoną. Apie tai portale pazinkeuropą.lt rašo Mantas Pupinis.

Enrico Lettą Italijos parlamentas paskelbė naujuoju šalies ministru pirmininku ir patvirtino jo pasiūlytą vyriausybę. Įtakingiausi Europos žiniasklaidos leidiniai padėties Italijoje analizei ėmė skirti ypač daug dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų pasirodyti keista. Nors Italija - didelė ir svarbi šalis, kodėl jos vidaus reikalai turėtų būti tokie įdomūs kitų valstybių piliečiams ir politikams?

Atsakymas ganėtinai aiškus: būtent Italija yra tas domino kauliukas, kuris iš tikrųjų gali sugriauti euro zoną. Ir net anksčiau, gelbstint Graikiją ar Ispaniją, visų mintys iš tiesų būdavo nukreiptos į Italiją, nes statistika aiškiai rodė, kad labai didelę Graikijos ir Ispanijos skolos dalį turi privatūs Italijos subjektai bei valstybė.

Kaip rašo britų dienraštis "The Financial Times", pačios Italijos skola šių metų pabaigoje sieks 130 proc. šalies BVP. Jei dar Graikija ir Ispanija negrąžintų skolų, italai tiesiog neatlaikytų finansinio spaudimo. Mario Draghi ne atsitiktinai tapo Europos centrinio banko vadovu, o technokratas, buvęs įtakingas Europos komisaras Mario Monti euro zonos valstybių buvo pasodintas į Italijos premjero kėdę. Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms euro zonos šalims Italija išskirtinai rūpi. Taigi kalbėti apie ją verta.

Skausmingas vyriausybės formavimas

Italijoje rinkimai vyko dar kovo mėnesį, o naujasis ministrų kabinetas buvo prisaikdintas tik gegužės 3 dieną. Nors šiuo metu Italijai mažiausiai reikia neaiškumo dėl ateities, koalicinės vyriausybės sudarymo derybos taip ilgai užtruko tiesiog dėl komiškų rinkimų rezultatų, kuriuos įtakingas savaitraštis "The Economist" apibūdino taip - "laimėjo nevaldomumas". Maždaug po trečdalį balsų pasidalijo trys viena kitos negalinčios pakęsti ir atvirai viena kitą šmeižiančios partijos: kairieji Luigi Bersani demokratai, dešinioji Silvio Berlusconi koalicija "Laisvės tauta" ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas. Rinkėjai nepasigailėjo buvusio premjero M.Monti partijos ir už jo skaudžią taupymo politiką atsidėkojo tik 10 proc. vietų parlamente.

Padėtis Italijoje atrodė tikrai blogai, net imta kalbėti apie pirmalaikius parlamento rinkimus. Tačiau šią pato situaciją gana netikėtai nutraukė naujo prezidento rinkimai. Parlamentas sugebėjo susitarti ir prezidentu dar kartą perrinko Giorgio Napolitano (Italijoje jį renka parlamentas). Šis 87-erių politikas sugebėjo įrodyti, kad tikrai yra moralinis autoritetas, ir pasiūlė į premjero postą politiką, kuris gali bent kuriam laikui sutaikyti besipykstančias politines partijas ir suburti vyriausybę. G.Napolitano pasirinko E.Lettą - 46-erių Demokratų partijos atstovą, anksčiau ėjusį pramonės ministro ir Europos reikalų ministro pareigas.

Tai, kad E.Letta buvo išrinktas premjeru, parodo, kiek daug politikoje lemia asmenybės. Nors šis politikas yra kairysis demokratas, jo griežtos katalikiškos pažiūros tiko S.Berlusconi partijai. Be to, naujojo premjero dėdė Gianni Letta buvo vienas artimiausių S.Berlusconi patarėjų. Taigi sužaidė ir asmeninės pažintys (kaip būdinga Italijai!). Prie koalicijos taip pat prisidėjo buvęs premjeras M.Monti, nes jam tiko technokratiškas E.Lettos požiūris, profesinė patirtis ir proeuropietiškos idėjos. Taip suirutę pakeitė gana neprasta koalicija be populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo, bet su S.Berlusconi partija, kuri, atrodo, bus silpniausia ir labiausiai normaliam darbui trukdanti grandis.

E.Letta įtikino koalicijos partnerius priimti į vyriausybę ir kelis nepartinius technokratus. Taip buvęs Italijos centrinio banko vadovas Fabrizio Saccomanni tapo finansų ministru, o buvusi Europos komisarė Emma Bonino - Užsienio reikalų ministerijos vadove.

Šiuo metu Italijos valdymas - gerose rankose. Žinoma, italai gali piktintis, kad jų protestas prieš taupymo politiką buvo neišgirstas, kad elitas vėl į pagrindines pozicijas prastūmė tai, ką norėjo. Todėl E.Letta, norėdamas paneigti tokį žmonių požiūrį, turės sunkiai dirbti.

Nelengvi sprendimai - nuo pirmos dienos

Vos pradėjęs eiti pareigas E.Letta susidūrė su itin sudėtingais klausimais. Pirmiausia premjerui reikės suvaldyti S.Berlusconi populistinį apetitą, kuris pagrįstas labai aiškiai suskaičiuojamomis finansinėmis sąnaudomis. S.Berlusconi partijos atstovai pabrėžė, kad jei E.Letta nori išlaikyti juos koalicijoje, artimiausiu metu turės atšaukti pernai priimtą nekilnojamojo turto mokestį ir grąžinti pinigus tiems, kurie jau sumokėjo jį. Italijos biudžetui tai atsieis apie 8 mlrd. eurų. E.Letta taip pat paskelbė, kad bus padidintos kai kurios socialinės išmokos. Euro zonos lyderiai susidomėjo, iš kur jis paims tam būtinų lėšų. Išgirdusi tokius naujojo ministro pirmininko pareiškimus, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paragino Italijos vyriausybę susilaikyti nuo išlaidavimo ir "įtvirtinti buvusio premjero M.Monti struktūrinių reformų duotą naudą".

E.Lettai priėmus sprendimą atšaukti kai kurias taupymo priemones "The Financial Times" išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, jog "Italija lyderiaus euro zonos valstybių sukilimui prieš griežtą taupymą". Ir iš tiesų naujasis premjeras labai aiškiai pasakė, kad Europos Sąjungos ekonominė politika kenčia nuo legitimumo krizės. Jo žodžiais, euro zonos ekonomika "mirs vykdydama vien fiskalinę konsolidaciją", o "augimo politika negali ilgiau laukti". Girdint tokias kalbas visuomet norisi paklausti: iš kur planuojama imti pinigų, kuriais būtų finansuojamas "augimas"? Vargu ar Angela Merkel tiesiog perves juos į E.Lettos sąskaitą.

Blogiausia, kad Italijos premjerui tuo pat metu teks dorotis ir su S.Berlusconi išsidirbinėjimu bei ultimatumais. Formuojant vyriausybę vos pavyko atimti iš jo teisingumo ministro portfelį. Šis postas S.Berlusconi būtų labai pravertęs sprendžiant bylas, kuriose jis kaltinamas pirkęs nepilnamečių prostitučių paslaugas ir slėpęs mokesčius.

Ekspertų nuomone, naujoji vyriausybė turėtų padirbėti bent metus, kad būtų galima vertinti jos pradėtus darbus. Reikia tikėtis, jog Italijos piliečiai bus kantrūs. Jau pirmą naujojo kabineto darbo dieną prie premjero darbo vietos įvyko ginkluotas išpuolis. Žinant pietietišką temperamentą iš italų galima sulaukti ir daugiau tokių akibrokštų. Todėl E.Lettai reikia palinkėti sėkmės derinant du sunkiai suderinamus dalykus - piliečių palaikymą ir taupymo politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"