TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zona pasiekė kompromisą dėl Graikijos

2016 05 26 6:00
Liepą Graikija turi grąžinti dideles skolas Europos Centriniam Bankui. Reuters/Scanpix nuotrauka

Euro zonos finansų ministrai po derybų maratono naktį į trečiadienį pasiekė itin svarbų susitarimą su Graikija pradėti mažinti skolos naštą Atėnams, kaip to reikalavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ir suteikti šaliai dar 10,3 mlrd. eurų finansinę paramą.

19 ministrų iš šalių, kurios turi eurą, susirinko į neeilinį Euro grupės posėdį Briuselyje. Jis surengtas praėjus dviem dienoms, kai Graikijos įstatymų leidėjai pritarė naujoms išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo priemonėms, kurių reikalaujama mainais į finansinio gelbėjimo išmokas. Derybos užtruko iki išnaktų.

Euro grupės vadovas ir Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad ministrai susitarė atverti finansinės pagalbos paketą. To reikia siekiant užbaigti pirmąją 86 mlrd. eurų Atėnų gelbėjimo programos, dėl kurios buvo susitarta praėjusią liepą, oficialią peržiūrą.

Būtina sąlyga – mažinti skolą

Graikijai skubiai reikia naujos išmokos pagal pagalbos programą, kad liepą galėtų grąžinti dideles skolas Europos Centriniam Bankui. Atėnai jau atsilieka nuo einamųjų mokėjimų tvarkaraščio, todėl vėluoja atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.

Sunkiausia išspręsti ginčą tarp Graikijos skolintojų, euro zonos vyriausybių ir TVF dėl Graikijos ekonomikos būklės ir skolų mažinimo. TVF ne kartą buvo nurodęs, kad galėtų skirti Graikijai daugiau savo lėšų, bet tik tuo atveju, jei Atėnai sumažintų skolas.

Savo rūsčioje ataskaitoje, paskelbtoje Euro grupės susitikimo išvakarėse, TVF perspėjo, jog dabartinė Graikijos skolų našta, sudaranti apie 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra netvari ir privalo būti mažinama. Fondo prognozės niūrios: jei skolos nebus restruktūrizuotos, jos iki 2060 metų gali pasiekti 250 proc. valstybės BVP.

TVF pareigūnų teigimu, Graikijai reikėtų suteikti ilgą laikotarpį nemokėti privalomų skolų grąžinimo įmokų. Tik taip Atėnai galėtų subalansuoti savo finansus, jeigu Bendrija nesutiktų iškart nurašyti dalies skolų.

Trečiadienį ministrai susitarė pradėti palengva mažinti skolą lėšų stokojančiai Graikijai. Šalies kreditoriai sumokės pirmą 7,5 mlrd. sumą birželio mėnesį, o antrą, 2,5 mlrd., – rugsėjį.

Vokietija nusileido

Vokietija, pagrindinė euro zonos ekonomikos jėgainė, buvo griežtai nusistačiusi prieš planus nurašyti nors dalį Atėnų skolų. Anot jos pareigūnų, toks žingsnis kol kas nėra būtinas.

Graikijos laimei, dabar Vokietija taip pat labai pageidavo, kad reformas palaikantis TVF liktų finansinės pagalbos programoje. Berlynui teko nusileisti dėl skolų mažinimo politikos. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble dar anksčiau pripažino, kad nedalyvaujant TVF nebus jokios programos.

Pasibaigus finansų ministrų posėdžiui J. Dijsselbloemas pareiškė, jog pasiekti politinį susitarimą buvo nelengva: „Prieš mėnesį nebūčiau galėjęs apie tai nė svajoti. Manau, ministrai rizikavo savo politiniu kapitalu, kad paklotų ant stalo šį pasiūlymą.“

Derybos buvo surengtos, kai Graikijos įstatymų leidėjai nedidele balsų persvara priėmė dar vieną prieštaringai vertinamų reformų paketą. Nuspręsta padidinti pardavimo mokestį ir sukurti mechanizmą, leidžiantį dar labiau sumažinti išlaidas tuo atveju, jeigu yra pereikvojamos biudžeto lėšos. Be kita ko, Atėnai įkurs naują privatizacijos fondą, kuris neleis valstybei kištis į Graikijos viešojo turto tvarkymą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

Ekonomikos prognozės 2017 metams

Didžioji Britanija: 4.9 proc. nedarbas; valstybės skola 88.2 proc. BVP

Vokietija: 5.2 proc. nedarbas; valstybės skola 66.8 proc. BVP

Prancūzija: 10.3 proc. nedarbas; valstybės skola 97.1 proc. BVP

Italija: 11.3 proc. nedarbas; valstybės skola 130.6 proc. BVP

Ispanija: 18.9 proc. nedarbas; valstybės skola 101.1 proc. BVP

Portugalija: 10.8 proc. nedarbas; valstybės skola 127.2 proc. BVP

Graikija: 22.8 proc. nedarbas; valstybės skola 181.8 proc. BVP

Šaltinis: Europos Komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"