TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zoną skaldo ir tikėjimas

2012 07 31 8:27
Protestantė A.Merkel katalikų apsupty: (iš kairės) Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Mario Monti. /AFP/Scanpix nuotrauka

Ginčai dėl bendros valiutos kaip niekada nuožmūs. Iš pirmo žvilgsnio religija su tuo neturi nieko bendra. Bet gal Europai vadovaujantys protestantai ir katalikai tokie skirtingi, kad traukdami euro zoną tai į vieną, tai į kitą pusę tik artina neišvengiamą jos skilimą?

Po pastarojo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Briuselyje daug kalbėta apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pralaimėjimą "naujam lotynų aljansui" - Italijai su Ispanija ir jas palaikančiai Prancūzijai. Aštri vokiečių kritika vyriausybei dėl perdėto nuolaidumo Europos sąjungininkams tik primena, kad protestantai visada skeptiškai žiūrėjo į tai, kaip katalikai valdo pinigus. Akivaizdu, jog tokią vokiečių poziciją formuoja ne kas kita, o religija. Nors Vokietijoje vis mažėja tikinčiųjų, religinės idėjos dar turi lemiamos įtakos tam, kaip vokiečiai šneka ir mąsto apie pinigus. Jų kalboje žodis "schuld" - skola - reiškia ir "kaltę" arba "nuodėmę".

Instinktyvios ir protestantų pastoriaus dukters A.Merkel idėjos apie taupumą ir subalansuotą biudžetą. Jos pasakymas, kad taupymui nėra alternatyvų, primena reformacijos lyderio Martino Lutherio kietą pareiškimą: "Čia aš stoviu. Negaliu kitaip." Naujasis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas taip pat protestantas - buvęs liuteronų pastorius. Vokietijoje trečdalis gyventojų yra protestantai, trečdalis - katalikai, o trečioji dalis - netikintieji. Faktas, kad aukščiausią valdžią suvienytoje Vokietijoje turi A.Merkel ir J.Gauckas, simbolizuoja vykstančias permainas. Abu krašto lyderiai kilę iš Rytų Vokietijos, istoriškai protestantų teritorijos.

Tačiau ir Vakarų Vokietija yra turėjusi keletą įtakingų politinių lyderių katalikų, kurie pirmaisiais pokario dešimtmečiais entuziastingai pritarė Europos integracijai. 1957 metais Romos sutartį pasirašė Vakarų Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris - itin nepatikliai į protestantų prūsų tradicijas žvelgęs katalikas iš Reino krašto. Būtent šia sutartimi buvo įkurta Europos Ekonomikos Bendrija, ES pirmtakė. Bendrijos teritorija, apimanti šešias valstybes, akivaizdžiai sutapo su Karolio Didžiojo Šventosios Romos imperijos ribomis. Šiuolaikiniai Europos lyderiai šį frankų karalių laiko tam tikru globėju, kuris pirmą kartą nuo romėnų laikų suvienijo Europos žemes ir įvedė naują valiutą - livrą.

Į ekonominę ir pinigų sąjungą Vokietiją vedė Helmutas Kohlis, dar vienas katalikas iš Reino žemės. Šis dažnas bažnyčių svečias nuolat pabrėždavo, kad Europą vienija bendras dvasinis paveldas. Daug kalbėta ir apie tai, kad savo mėgstamos markės atsisakę vokiečiai "sudėjo auką dėl Europos vienybės". Tačiau Vokietijai susivienijus sostinė vėl grąžinta į Berlyną - toliau nuo katalikų. Jie liko krašto vakaruose ir pietuose.

Prasidėjus euro zonos krizei atgijo ir ginčai, ar vokiečiai, auginti pagal protestantiškas tradicijas, iš tiesų smarkiai skiriasi nuo katalikiškų valstybių ir jų sąjungininkių žmonių. Vokietijos bankai nuo viduramžių buvo atsargesni nei Italijos ir Ispanijos bankai. Skeptiški vokiečiai iki šiol prisimena ankstyvąjį bendros valiutos projektą - XIX amžiaus Lotynų pinigų sąjungą. Nors ji gyvavo net 62 metus, rūpesčių netrūko, mat daugybė valstybių, pirmiausia Italijos žemės, spausdino daugiau pinigų nei reikėjo.

Tokia politika ir tokios valstybės vokiečiams nuo seno kelia pasibjaurėjimą. Net Johanno Wolfgango von Geothe's kūrinyje "Faustas" Mefistofeliui pavyksta įtikinti Šventosios Romos imperatorių išleisti naują popierinę valiutą, nors vienas karaliaus patarėjų ir įspėja, kad tai - šėtono pasiūlymas. Ši velniška vizija tapo tikrove Veimaro respublikos laikais, kai atrodė, jog trečiojo dešimtmečio hiperinfliacija sudarkė ir ekonominę tvarką, ir krašto moralę.

Vokietijoje jau girdėti balsų, kad dabartinę euro zoną būtų geriau padalyti: lotyniškas valstybes - į vieną grupę, o panašias į Vokietiją - kalvinistinę Olandiją, liuteroniškąją Suomiją - į kitą. "Per didelė katalikybės įtaka turi neigiamą poveikį valstybės fiskalinei sveikatai net XXI amžiuje", - tvirtina vokiečių apžvalgininkas Stephanas Richteris. Jo teigimu, Vokietija istoriškai darė labai didelę įtaką greta esančioms Austrijai ir Lenkijai, todėl šios šalys, nors ir katalikiškos, turi "sveiko protestantiško proto".

Beje, 2017 metais Vokietija švęs 500-ąsias reformatų judėjimo pradžios metines. A.Merkel jau pažadėjo iškilmėms 35 mln. eurų. Tačiau Europos lyderiai šiandien turi atsakyti į klausimą, koks tuomet bus euras? Ar išvis po penkerių metų euro zona tebegyvuos?

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"