TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zonos ekonomika įsibėgėja

2014 02 27 6:00
Bendrą Europos valiutą įsivedusių šalių gyventojams realaus pagerėjimo dar teks palaukti. ft.com nuotrauka

Europos Komisija nusiteikusi optimistiškai, bet yra atsargi. Briuselis prognozuoja, kad šiais ir kitais metais euro zonos ekonomika pamažu atsigaus po sunkiausios iki šiol ją ištikusios krizės ir ūgtelės 1,2 procento. Tačiau politikams vis dar kelia nerimą didžiulės kai kurių šalių skolos ir nedarbo rodikliai.

Prie bendro rodiklio kilstelėjimo labiausiai prisidėjo optimistinės prognozės stipriausiai euro zonoje Vokietijos ekonomikai. Tikimasi, kad šiais metais ji augs 1,8 procento. Europos Komisija (EK) gana palankiai nusiteikusi ir Ispanijos atžvilgiu. Per keturis mėnesius prognozuojamas šalies ekonomikos augimas padidėjo dvigubai – nuo 0,5 proc. iki 1 procento.

EK nedviprasmiškai pareiškė, kad Italijos ekonomikos laukia nemenki iššūkiai, su kuriais turės bandyti susidoroti naujasis premjeras Metteo Renzi. Šios šalies ekonomikai, kuri yra trečia pagal dydį euro zonoje, šiemet prognozuojamas tik 0,6 proc. augimas. Briuselio pareigūnai mano, kad antroje vietoje esanti Prancūzija gali tikėtis savo ekonomiką pakelti 1 procentu.

Tikimasi, kad 2015 metais bloko ekonomika paaugs 1,8 procento. Tačiau šie skaičiai labai atsilieka nuo JAV rodiklių. Šiais metais joms numatomas net 3 proc. augimas. Ekonomistai sutinka, kad viena pagrindinių jį skatinančių priemonių - pinigų spausdinimo programos, leidžiančios gyventojams daugiau vartoti.

Euro zona toli gražu nėra vienalytė. Labai skiriasi Briuselio prognozės pietų šalims, tokioms kaip Graikija, kurios ekonomikoje dar nematyti ryškesnių atsigavimo ženklų, o gyventojai reikalauja švelninti taupymo priemones, ir Vokietijai, kurios eksporto sektorius vis stiprėja, o valdžia yra pasiryžusi dar griežčiau taupyti.

Ispanas prašo vyriausybės daugiau nebekarpyti viešųjų išlaidų./todayonline.com nuotrauka

Smuktelės nedarbo lygis

Palankesnės euro zonos ekonomikos augimo prognozės galbūt suteiks šiokį tokį palengvėjimą Europos centrinio banko vadovybei, bet politikams vis dar kelia nerimą beveik nemažėjantys nedarbo rodikliai ir valstybių skolos.

Nors ekonomika galbūt šiek tiek stiprės, dar teks palaukti, kol realų pagerėjimą pajus šalių gyventojai. Vienas labiausiai paprastam europiečiui atsiliepusių prastos ekonomikos rodiklių - nedarbas. 2015 metais, EK nuomone, bedarbių euro zonos šalyse sumažės labai nedaug - nuo 12,1 proc. iki 12 procentų.

Čia taip pat matyti ryškūs skirtumai tarp šalių. Pavyzdžiui Vokietijoje nedarbas siekia 5 proc., o Ispanijoje darbo neturi kas ketvirtas gyventojas. Kai kuriose šalyse ateinančiais metais prognozuojamas net šio rodiklio augimas: Portugalijoje – iki 16,8 proc., Kipre – iki 19,2 proc., Prancūzijoje – iki 11 procentų.

Skolos viršija normą

Vis dar aktuali net ir stipriausios ekonomikos Europos šalių skolų problema. Manoma, kad šiemet Berlynas neišleis daugiau pinigų, nei pavyks surinkti, tačiau tokių drausmingų valstybių euro zonoje nėra daug. EK prognozuoja, kad 2015 metais Madrido biudžeto deficitas išaugs iki 6,5 proc., nebent bus dar apkarpytos viešosios išlaidos, nors šalyje įvestos taupymo priemonės jau yra griežčiausios, kokias tik yra regėjusi dabartinė ispanų karta. Tai verčia abejoti Ispanijos premjero Mariano Rajoy pažadais, kad kitais metais, kai turėtų vykti parlamento rinkimai, bus sumažintas pajamų mokestis. Ispanijai dar toli iki Europos Sąjungos (ES) nustatytos 3 proc. biudžeto deficito ribos.

Prancūzijos biudžeto deficitas tikriausiai kol kas nebus toks, kokio ES reikalauja. EK manymu, šiais metais jis bus 4 proc., o kitąmet menkai tesumažės – iki 3,9 procento.

Briuselio prognozės tikriausiai nenudžiugino ir naujo Italijos ministro pirmininko. Šios valstybės skola euro zonoje nusileidžia tik Graikijai. EK mano, kad paskutiniame metų ketvirtyje Italijai gal ir pavyks išsikapstyti iš recesijos, bet ryškaus pagerėjimo tikėtis neverta. Eurokomisarai tikisi, jog Romoje bus imtasi veiksmingų ekonomikos reformų, kurios ankstesnio premjero Enrico Letta valdymo metu dėl politinių rietenų buvo nustumtos į šoną. Kai kurie Italijos pareigūnai mano, kad pemjeras M.Renzi gali bandyti viršyti ES nustatytą 3 proc. biudžeto deficito ribą, kad paspartintų ekonomikos augimą, bet Briuselis griežtai įspėja nuo tokių priemonių susilaikyti.

Tiesa, ne visi ekonomistai sutinka su EK nuomone. Kai kurių manymu, išlaidų apribojimas silpno ekonomikos augimo metu nėra veiksminga priemonė, vartojimo skatinimas turėtų būti efektyvesnis.

Financial Times, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"