TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zonos iššūkiai Latvijai

2013 10 30 6:00
Monumentas, iškilęs Rygoje, belaukiant euro įvedimo. euobserver.com nuotrauka

Euro įvedimas Latvijoje nuo sausio 1 dienos galbūt paskatins investicijas šalyje ir sumažins skolinimosi išlaidas. Bendros Europos valiutos įvedimas - taip pat ir simbolinis veiksmas. Tai dar vienas buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, vis dar labai priklausomos nuo Rusijos energijos, žingsnis į Vakarus. Tačiau kitais metais Latvijos laukia sunkūs išbandymai. Problemų gali sukelti tiek santykiai su Rusija, tiek darbo jėgos trūkumas. Latviai įtaria, kad įsivedus eurą kils kainos – kaip ir Estijoje, šiai žengiant į pinigų sąjungą. Baiminasi, kad Latvijos laukiantys sunkumai bus sunkiai išsprendžiami.

Pagrindinės problemos šalyje vis dar yra nedarbas ir emigracija. Apklausos rodo, kad vienos iš vis dar tarp sunkiausiai besiverčiančių ES šalių gyventojai priešinasi narystei euro zonoje. Be to, kyla potenciali destabilizuojanti Rusijos įtaka - Maskva sustiprino prekybinį ir diplomatinį spaudimą Baltijos šalyse.

Europos Sąjunga teigiamai vertina Latvijos prisidėjimą prie bendros valiutos. Akcentuojamas ir šalies fiskalinio apdairumo privalumas. Tačiau kai kurie sako, kad įsivedus eurą bus sukurtos sąlygos rusų oligarchams Latvijoje įkurti savo "žaidimų aikštelę". Šioje valstybėje užsienio indėliai - daugiausia rusų - sudaro daugiau nei pusę bankuose laikomų lėšų.

„Draudimo polisas“

Rusijos kaimynės Latvijos vyriausybė siekia pabrėžti provakarietiškos politikos privalumus. Šalies vyriausybės dauguma yra sudaryta iš latviškai kalbančių atstovų, bet opoziciją daugiausia remia rusakalbių mažuma.

Šią perskyrą atspindi ir požiūris į eurą. Kai kurie etniniai latviai sako, kad rusakalbių bendruomenės priešiškai nusiteikusios euro atžvilgiu, nes pasikliauna rusiškos žiniasklaidos priemonių pateikiama nuomone.

Maskva atrodo nusivylusi, kad praranda savo įtaką, ir naudoja vis dar jai šiame regione likusius svertus. Rusija sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos šį mėnesį, likus kelioms savaitėms iki ES viršūnių susitikimo. Šiemet Rusija ir Baltarusija surengė vienas didžiausių karinių pratybų šalia Latvijos.

"Euro įvedimas yra dar vienas draudimo polisas nuo kai kurių grėsmių, kurias kartais pastebime dažnai labai kintant santykiams su Rusija“, - sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkēvičas.

Gynybos ministras Artis Pabrikas minėjo, jog "svarbu, kad tokios šalys kaip Latvija ir Estija, atsižvelgiant į jų geopolitinę situaciją, priklausytų euro zonai“.

Nebijo taupyti

Latviją daugelis ES politikų laiko puikiu griežtų taupymo priemonių pavyzdžiu, iš kurio galėtų pasimokyti Pietų Europa.

Atsisakiusi devalvuoti valiutą po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, Latvija vykdė išlaidų mažinimo politiką, taip pat ėmėsi etatų ir darbo užmokesčio mažinimo. Tai penktadaliu sumažino šalies Bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Jos valstybės skola dabar yra apie 41 proc. BVP - mažesnė nei ES nustatyta 60 proc. riba. O šalies valiuta buvo susieta su euru 2005 metais po įstojimo į ES. Latvijos ekonomika yra sparčiausiai ES auganti, 2012 metais ji pakilo 5,5 procento.

Tačiau paprastiems žmonėms kyla nerimas, kad euro entuziastai nemato ekonominių šalies problemų, kai darbuotojai išvyksta į turtingesnes šalis. 2012 metais gyventojų Latvijoje sumažėjo iki 2 mln., o 1989 metais jų buvo 2,67 milijono.

Bijo infliacijos

Tikimasi, kad Latvijos įmonės gaus naudos dėl sumažėjusių užsienio valiutos keitimo išlaidų. Tačiau baiminamasi infliacijos augimo, matyto Estijoje. Pastarasis valiutos pakeitimas - iš sovietų rublio į Latvijos rublį, o tada į latą - paskatino infliacijos sprogimą ir ištirpdė žmonių santaupas. Šis prisiminimas latvių atmintyje vis dar gyvas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyresnysis ekonomistas Andreas Woergoetteris sako, kad norint išvengti didesnės emigracijos Latvijos ekonomika turės paaugti 4-5 proc. per metus.

Vienas sudėtingiausių Latvijai uždavinių bus užtikrinti, kad ekonomikos augimas neišpūstų kainų.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"