TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zonos kantrybė ne geležinė

2015 07 09 6:00
Per krizę Graikijos gatvėse atsirado daug grafičių, vaizduojančių eurą. AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos kelias nuklotas galutiniais terminais ir kaltinimais nesilaikant įsipareigojimų. Šiame kelyje pasitaikė net precedento neturintis referendumas, per kurį graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas. Europos lyderių kantrybė senka - jiems jau darosi sunku suvokti Graikijos valdžios manevrus.

Per nepaprastąjį Graikijos ir kitų euro zonos šalių viršūnių susitikimą antradienį lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos. Iki šiandienos Graikija privalėjo pateikti išsamų reformų planą. Visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai sekmadienį jį turėtų išnagrinėti ir per lemiamą viršūnių susitikimą galiausiai nuspręsti, ar gelbėti Graikijos ekonomiką, ar pradėti jos pasitraukimo iš euro zonos procesą.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyer mano, kad Graikiją gali apimti chaosas, jeigu greitai nebus susitarta dėl jos naujos gelbėjimo programos. Esą visai realu, jog toliau vilkinant sutarties dėl finansinės pagalbos sudarymą šalyje gali kilti riaušės. Šiuo metu įprastas graikų gyvenimas yra pakrikęs.

Skaudžiai paveiktų Balkanus

ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici įsitikinęs, kad susitarimas su Graikija įmanomas, bet jos vyriausybė privalo pateikti priimtinų pasiūlymų kitoms euro zonos narėms. Prancūzija, Italija ir Ispanija atlaidžiau žiūri į prasiskolinusią Graikiją, tuo metu Vokietija, Nyderlandai, Lietuva ir kitos šiauriau esančios šalys laikosi griežtesnės pozicijos.

Euro zonos lyderiai tikėjosi, jog Atėnai pristatys naujus reformų planus antradienį, tačiau Graikijos delegacija dideliam visų pasipiktinimui atvyko tuščiomis. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo, kad ES pasirengusi bet kokiai Graikijos skolų krizės baigčiai, įskaitant galimą valstybės pasitraukimą iš euro zonos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog Atėnams prireiks bent kelerių metų trukmės skolinimosi programos, kad būtų atgaivinta šalies ekonomika. Ji dar pridūrė, kad negali būti nė minčių dėl 320 mlrd. eurų Graikijos skolų nurašymo.

Nesibaigiančios beprasmės derybos ir kalbos apie įvairius scenarijus įgriso jau visiems. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po nepasisekusio susitikimo antradienį pareiškė: „Šiandien turiu pasakyti garsiai ir aiškiai – galutinis terminas baigiasi šią savaitę.“ Vakar jis taip pat perspėjo, kad nepavykus susitarti Graikija gali bankrutuoti, o Europai tai sukeltų dar daugiau problemų. Ypač Serbijos, Albanijos, Bulgarijos, Makedonijos ir Rumunijos gyventojams, kurių daugelis laiko indėlius šalyse esančiuose Graikijos banko filialuose.

Abejoja A. Tsipro norais

Graikijos premjeras kaip visada šypsodamasis vakar ramino europarlamentarus ir tikino, kad iki savaitės pabaigos viską pavyks suderinti. Jis ragino euro zonos nares stengtis, jog Europa išliktų vieninga. Graikijos lyderis priekaištavo, kad jo šalyje, kaip laboratorijoje, buvo atliekamas griežto taupymo eksperimentas.

Britų dienraščio „The Guardian“ analitikai abejoja, ar Graikijos premjeras apskritai nori susitarti su Europa. Kad ir kokios būtų skambios lyderio kalbos apie socialinį teisingumą, jis, regis, labiau siekia įtvirtinti savo valdžią, o ne spręsti krizę. Nuo 2009 metų A. Tsipras yra daugiausia galios ir populiarumo sulaukęs vadovas šalyje. Šią savaitę keturios pagrindinės Graikijos partijos pareiškė remiančios premjerą. Taigi parlamentarai patvirtins bet kurį iš Briuselio parvežtą susitarimą. Kai kurie ekspertai mano, kad jei Graikija pasitrauks iš euro zonos, valdančioji partija „Syriza“ galės nacionalizuoti svarbias pramonės sritis ir laisviau kontroliuoti ekonomiką.

Sausį į valdžią atėjęs radikalių kairiųjų pažiūrų A. Tsipras žadėjo nutraukti penkerius metus vykdytas griežto taupymo priemones ir grąžinti valstybei orumą. Jis tvirtino, kad tokia politika žlugdo Graikijos ekonomiką, kuri nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu. Graikų premjero pozicija sukėlė ES lyderių įtūžį ir sukėlė sąmyšį finansų rinkose.

Nerimas finansų rinkose

Naujasis Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas antradienį Briuselyje sakė žurnalistams, kad per derybas pasiekta tam tikros pažangos. Tačiau jo žodžiai nepadėjo išsklaidyti nerimo pasaulio finansų rinkose. Vakar rytą smarkiai atpigo Azijos akcijos, o euro kursas antradienį Niujorko biržoje pasiekė penkių savaičių žemumas - nukrito iki 1,0916 JAV dolerio.

Nuogąstavimai, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali sukelti naują krizę pasaulio finansų sistemoje, sukėlė didelį susirūpinimą ir už ES ribų. JAV prezidentas Barackas Obama prieš viršūnių susitikimą Briuselyje paskambino A. Merkel ir A. Tsiprui. Garsūs ekonomistai, tarp jų Thomas Piketty ir Jeffrey Sachsas, taip pat viešai kreipėsi į A. Merkel ir paragino kanclerę nurašyti dalį Graikijos skolų, kad būtų išvengta tolesnės katastrofos.

Birželio 30 dieną Graikija tapo pirmąja išsivysčiusios ekonomikos šalimi, nesugebėjusia laiku atiduoti dalies skolos Tarptautiniam valiutos fondui. Negana to, iki liepos 20-osios Atėnai privalės grąžinti daugiau kaip 3 mlrd. eurų Europos Centriniam Bankui.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"