TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zonos krizė - psichologinė

2011 10 27 8:55

Taip prieš pat euro zonos ir Europos Tarybos viršūnių susitikimą pareiškė šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

"Mes, politikai, turime įtikinti investuotojus, kad jie panorėtų sugrįžti į prasiskolinusias rinkas, o tai, turėkime vilties, padėtų sušvelninti krizę. Labai svarbu, kad grįžtų rinkų pasitikėjimas skolų dokumentais, ypač tų valstybių, kurių patikimumui iškilo pavojus. Euro zonos krizė - tai psichologinė krizė. Geriausias to pavyzdys - Italija, kuri investicijų rizikos požiūriu yra saugi valstybė, neturinti per didelių skolų", - teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

R.Sikorskis tikino, kad Lenkija laikosi atsakingos finansinės politikos, todėl nė vienos Lenkijos finansų institucijos neištiko krizė. "Turime gerą bankų priežiūrą, todėl šiuo metu Lenkija padeda ieškoti sprendimų, o ne pati kelia problemų", - pabrėžė svarbiausias Lenkijos diplomatas. Jis mano, kad sėkmingą Lenkijos pirmininkavimą ES rodo ir tai, kad antikrizinėms priemonėms turės pritarti ne tik euro zonos valstybės, bet visos 27 ES narės. "Mums tai labai svarbu, tai labai svarbu ir Jungtinei Karalystei, ir, manau, labai svarbu visos ES ateičiai", - pabrėžė R.Sikorskis.

Paklaustas, ar euro zonos viršūnių susitikime Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sugebės susitarti tarpusavyje dėl pagalbos Graikijai, R.Sikorskis atsakė: "Svarbiausios šalys reformuojamos, jos randa bendrą kalbą tuomet, kai dar nėra per vėlu, o būtent dabar ir yra toks momentas. Manau, svarbu būti geranoriškiems."

Vakar Briuselyje buvo pratęstas sekmadienį prasidėjęs ES viršūnių  susitikimas, kuriame euro zonai priklausančių valstybių vadovai turėjo sutarti dėl antikrizinio paketo ir taip sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). EFSF yra svarbiausia euro zonos  priemonė ne tik Graikiją apėmusiai krizei sustabdyti, bet ir pasiekti, kad ji nepersimestų į Italiją ir Ispaniją. Prieš susitikimą pasigirdo kalbų, kad 440 mlrd. eurų siekiantį pagalbos fondą reikėtų padidinti net iki 1-2 trln. eurų arba sudaryti galimybę fondo kapitalą nuolat papildyti iš euro zonos valstybių. Kaip tai vyktų techniškai, vėliau sutars finansų ministrai.

Iki šiol tebesvarstoma dėl nuostolių, kuriuos patyrė euro zonos bankai dėl Graikijos obligacijų, o antikrizinio Europos finansinio stabilumo fondo padidinamą sunku įvertinti kiekybiškai. Euro zonos lyderiai negali tiksliai pasakyti, kiek reikia nurašyti investicijų į Graikijos valstybines obligacijas, bet jie gali nurodyti jų pageidautiną dydį paskelbdami, kokio dydžio bus pagalba.

Į priemonių paketą gali būti įtraukti bankų rekapitalizacijos planas, EFSF padidinimo schema, taip pat nauja finansinės pagalbos Graikijai programa. Tačiau sunkiausia suderinti konkrečius žingsnius dėl bankų rekapitalizacijos ir EFSF pagalbos sustiprinimo. Derybos su privačiais Graikijos skolos popierių laikytojais dėl to, su kokiais nuostoliais jie pasiryžę susitaikyti, kad sumažėtų Graikijos skola, vis dar tebevyksta. Suprantama, derybos su privačiu sektoriumi vyksta labai sunkiai. 

Euro zonai reikia, kad privačių investuotojų į Graikijos valstybines obligacijas investicijų nurašymas būtų didesnis nei buvo sutarta  liepos mėnesį, t. y. 21 procentas. Tai lemia didesnė nei tikėtasi recesija Graikijoje, vėluojančios reformos joje, prasti biudžeto rodikliai ir pasikeitusi padėtis rinkoje. Į naują finansinės pagalbos Graikijai programą taip pat turi būti įtrauktas privataus ir valstybinio sektoriaus teikiamas finansavimas.

ES lyderiai buvo sutarę, kad pagalba sudarys 109 mlrd. eurų, bet jau dabar aišku, kad ji turi būti didesnė. Konkretūs skaičiai dėl privataus sektoriaus investicijų nurašymo į Graikijos valstybės skolą greičiausiai nebus pateikti, bet bus nurodyta konkreti valstybinio finansavimo apimtis ir skolos santykio su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) tikslinis lygis, pavyzdžiui, iki 2020 metų.

Praėjusią savaitę parengtas tarptautinių ekspertų pranešimas apie Graikijos ekonomikos būklę parodė, kad jei valstybinio sektoriaus indėlis į Graikijos gelbėjimo antrąją programą bus 109 mlrd. eurų, privatiems investuotojams teks susitaikyti su investicijų į Graikijos vertybinius popierius 60 proc. nuostoliais. Jeigu privataus sektoriaus nuostoliai sudarys 50 proc., valstybinio sektoriaus indėlis turės būti 114 mlrd. eurų, o Graikijos valstybės skola sumažės iki 120 proc. BVP iki 2020 metų. 

Vargu ar euro zonos lyderiai pasakys, kiek konkrečiai padidės Europos finansinio stabilumo fondo pagalba, pritarus jo sustiprinimo priemonėms, - šis skaičius dar nėra iki galo apskaičiuotas ir reikia atlikti didelį techninį darbą, kad jis būtų žinomas. Kai kurios valstybės mano, kad svarbu suderinti bent reikšmių diapazoną, kuriame gali būti realūs skaičiai, nes tai būtų konkretesnis signalas finansų rinkoms.

Reuters, PAP, Wprost, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"