TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euro zonos likimą lems sprendimas dėl Graikijos

2011 07 22 0:00
Prieš derybas N.Sarkozy ir A.Merkel šiaip ne taip suderino pozicijas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Skubiai susirinkę euro zonos lyderiai ieškojo atsakymo į gyvybiškai svarbius klausimus, nuo kurių priklauso Europos Sąjungos (ES) likimas.

Pirmiausia kalba ėjo apie skubią pagalbą skolos krizės gramzdinamai Graikijai ir apie būdus, kaip išgelbėti eurą. Finansinėms bėdoms tik didėjant Europoje, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo apie euro zonos krizės išplitimą po visą pasaulį. TVF priekaištavo euro grupei, kad ši nėra parengusi "nuoseklaus veiksmų plano".

Be teisės klysti

Pasirengimas šiam nepaprastajam 17 euro zonos valstybių viršūnių susitikimui Briuselyje vyko labai įtemptai. Prieš kelias dienas vykęs euro zonos finansų ministrų susitikimas nedavė jokių žadėtų rezultatų, išmušė iš vėžių rinkas ir pasiuntė pavojaus signalą visai euro zonai. "Jei šis scenarijus pasikartos ir dabar, penktadienio rytą euras gaus nokautą, o savaitgalį teks šaukti naują viršūnių susitikimą", - įspėjo prancūzų "Le Figaro". Pasak laikraščio, euro zonos šalių vadovai neturi teisės dar kartą klysti.

Tik susitikimo išvakarėse Vokietija ir Prancūzija išsprendė nesutarimus dėl naujo finansinės pagalbos paketo Graikijai. Kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Nicolas Sarkozy, pagrindiniai žaidėjai euro zonoje, tarėsi Berlyne iki vėlaus vakaro. Derybose dalyvavo ir Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet. Kanclerė ir ECB karštai diskutuoja dėl privataus sektoriaus įtraukimo į pagalbą Graikijai ir galimo Graikijos nemokumo paskelbimo. J.C.Trichet įsitikinęs, kad negalima leisti Graikijos nemokumo, net iš dalies.

Jei viršūnių susitikimas nutars neskelbti Graikijos nemokumo, kitaip tariant - bankroto, euro zona gali įtraukti į pagalbą Graikijai privačius bankus. Jei bankrotas bus paskelbtas, privačioms finansų institucijoms teks atsikratyti savo graikiškų aktyvų ir skaičiuoti nuostolius.

Bet kokiu atveju viršūnės turi patvirtinti Graikijos obligacijų išpirkimo rinkoje už 60 proc. jų nominalios vertės planą. Tai padarys pati Graikija su Europos finansinio stabilumo fondo paskola, kuri padės šaliai atkurti ekonomikos augimą, o su laiku ir mokumą.

Jei lyderiai nutars rizikuoti ir pripažinti Graikiją nemokia, jiems teks nukreipti didelę dalį šio fondo lėšų Graikijos bankų rekapitalizacijai ir šalims, kurios gali nukentėti šoko bangai nusiritus per finansų rinkas.

Viršūnių susitikimo išvakarėse Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso paragino euro zonos valstybių politikus pademonstruoti "vieningą europietišką atsakingumą". "Niekam neturėtų kilti iliuzijų - padėtis labai rimta. Ji reikalauja atsako. Priešingu atveju neigiamos pasekmės bus jaučiamos visuose Europos kampeliuose ir ne vien juose."

A.Merkel kalbėjo visai kitaip: patarė pernelyg daug nesitikėti iš susitikimo. Šie jos žodžiai nuvilnijo per visus Europos laikraščius.

Įvairūs siūlymai

Pernai ES ir TVF paskolino Graikijai 110 mlrd. eurų, tačiau paaiškėjo, kad šios sumos nepakaks. Vėliau Airijai ir Portugalijai taip pat buvo suteiktos milijardų eurų paskolos.

Dabar svarstomos kelios galimybės, tarp jų Graikijos obligacijų mainai, turintys sumažinti šalies skolą 90 mlrd. eurų, o specialus bankų mokesčio padidinimas padėtų nubraukti dar 50 mlrd. dolerių skolų. Visa Graikijos skola siekia 350 mlrd. eurų, arba daugiau kaip 150 proc. bendrojo vidaus produkto.

Obligacijų mainų planas galėtų pasiūlyti finansinių lengvatų Graikijos privatiesiems kreditoriams, bankams, draudikams ir kitiems investuotojams, siekiant juo paskatinti iškeisti obligacijas, kurių išpirkimo terminas sueis po aštuonerių metų, į vertybinius popierius, kurie bus išperkami po 30 metų. Šis planas galėtų suteikti laiko Atėnams atgaivinti šalies ekonomiką ir sutvarkyti viešuosius finansus, kartu sumažinant skolų naštą.

"The Financial Times" rašo, kad pateiktame svarstyti finansinės paramos Graikijai 2012-2014 metais plane gali būti numatyta suteikti Atėnams ES ir TVF 71 mlrd. eurų paramą. Dar 50 mlrd. eurų bus gauti iš specialaus mokesčio euro zonos bankams. Už juos bus supirkta 20 proc. visų rinkoje esančių Graikijos obligacijų (iš viso Graikija yra išleidusi 350 mlrd. eurų vertės obligacijų). Į EK pateiktus siūlymus įeina ir idėja pakeisti dalį obligacijų naujais 30 metų numatytais popieriais, kad būtų galima sumažinti 90 mlrd. eurų dabartinius šalies įsipareigojimus. Tačiau derybų dalyviai sakė, kad į galutinę schemą, kurią priims Europos lyderiai, įeis tik viena iš dviejų privataus sektoriaus įtraukimo idėjų - arba mokesčio bankams įvedimas, arba obligacijų keitimas.

EK taip pat siūlė išplėsti Europos stabilumo fondo funkcijas. Pavyzdžiui, šio fondo lėšos galėtų būti nukreiptos Europos bankams rekapitalizuoti, ir ne tik šalyse, kurios gavo ES finansinę paramą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"