TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Eurokratų invazija į Briuselį

2010 07 08 0:00
Briuselio gyventojai nepatenkinti, kad mieste gyvenantys užsieniečiai sunkiai pritampa prie vietos visuomenės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselis - kupina prieštaravimų Europos sostinė. Jos gyventojai skundžiasi, kad eurokratai gyvena kitame pasaulyje nei jie, o Europos valdininkai niurna, kad belgai su jais nebendrauja.

Europos Sąjungos (ES) institucijose ir su ja susijusiose organizacijose dirba apie 50 tūkst. žmonių, daugiausia užsieniečių. Pridėjus ir šeimos narius šis skaičius išauga iki 105 tūkst., arba 10 proc., visų Briuselio gyventojų. Vietiniai Europos kvartalą paprastai vadina "administracine zona be sielos", "tarnautojų getu" arba "sociaekonominiu apartheidu", o eurokratus - "atitrūkusiais nuo tikrovės" žmonėmis.

Paralelinis pasaulis

Retas kuris užsienietis susidraugauja su belgu. "Sunku susipažinti su belgais, jei su jais nedirbi. Briuselis labai stipriai pasidalijęs", - pasakojo vienas suomis. Jo tėvynainis antrina: "Juokinga, bet aš neturiu nė vieno draugo belgo. Net neturiu užsieniečio draugo, kuris turėtų draugų belgų."

"Europiečiais" nesižavi ir vietiniai. Anot jų, ES institucijų tarnautojai gyvena tarsi paraleliniame pasaulyje. Jie turi savo ritualus, mėgstamas pasimatymų vieteles, padėties simbolius, vaikų mokyklas ir net pažinčių tinklalapius. Eurokratai net kalba savo žargonu, dažnas jų, visą gyvenimą praleidęs Belgijos sostinėje, net nesivargina išmokti vietos kalbos.

Stichinė plėtra

Apskritai Briuselio gyventojai jaučiasi lyg būtų palikti už Europos projekto ribų - kai jis buvo kuriamas, su jais niekas nesikonsultavo. "Architektūra privalo teigiamai veikti miesto struktūrą, tad statybų projektai turėtų įtraukti ir vietinius. Europos kvartalas turėtų būti plėtojamas kaip didžiausias Europos centras su muziejais, universitetais ir panašiai. Tik tada Briuselis galės funkcionuoti kaip Europos laboratorija", - aiškino Briuselio laisvojo universiteto sociologas Ericas Corijni.

Anot belgų architektų, Europos kvartalo kūrimas buvo stichiškas ir neapgalvotas. Pirmiausia pastatytas Europos Komisijos pastatas (Berliamontas arba, kaip jį vadina vietiniai, Berliamonstras), jame galėjo dirbti iki 3 tūkst. tarnautojų. Tačiau to neužteko: šalimais nugriovus 44 pastatus iškilo Karolio Didžiojo daugiaaukštis. Besiplečiant ES jos tarnautojų akys krypsta ir į tolesnes Briuselio erdves.

Nepateisino lūkesčių

Vietiniai verslininkai taip pat kalba apie "kitoniškus" eurokratų poreikius. "Kai čia įsikūrėme, manėme, kad pritrauksime įvairiausių klientų, ne tik vietinių, kurie labiausiai mėgsta parduotuves miesto centre. Manėme, kad aukštos kultūros Europos valdininkai pirks daugybę knygų, bet ne. Knygas dažniausiai perka vietiniai", - pasakojo knygyno savininkė, užsiimanti verslu rajone, kur įsikūrusios ES institucijos.

Šalia esančioje vaistinėje farmacininkas Louis Philippe'as krauna į lentyną natūralius produktus. Klientus iš Europos jis aptarnauja jau 15 metų. "Jie gyvena kitokį gyvenimą, kitokiame socialiniame pasaulyje ir turi savotišką požiūrį, tad tikisi išskirtinio elgesio", - pasakoja jis. Šiame rajone visos vaistinės atsigabena daugybę natūralių preparatų - eurokratai juos renkasi mieliau nei įprastus vaistus. Louis Philippe'as pripažįsta, kad Europos institucijų darbuotojai "deda pastangų, kad pritaptų prie vietinių", bet "jie skundžiasi, kad jiems nepakankamai moka, nors jų gyvenimo lygis yra aukštas. Jie neturi jokio sąlyčio su tikrove".

Vietinių manymu, Europos institucijos Briuselyje užkėlė nekilnojamojo turto ir kitų paslaugų kainas. "Paprastiems Briuselio gyventojams nuomos kainos yra labai didelės, maistas taip pat pernelyg brangus, todėl aš apsipirkinėju kitame rajone", - sakė 23 metus Europos kvartale gyvenanti belgė Belgin.

Briuselyje pagaminama penktadalis visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nedarbas siekia 20 proc., o vienas iš keturių gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Vietiniai negauna jokios naudos ir jokių privilegijų iš to, kad jų krašte įsikūrusios Europos institucijos. "Jaučiuosi lyg eurokratai būtų privilegijuoti: jie gauna gerus atlyginimus ir nemoka tokių mokesčių kaip mes. Tačiau nieko asmeniškai prieš juos neturiu", - sakė 71 pensininkė Nelly. "Šiame rajone žmonės nerimauja, ar jiems pavyks išsaugoti darbo vietą ir stogą virš galvos. Gyvenimas gali būti sunkus. Dirbau 34 metus, bet neužsitarnavau visos pensijos. Man pasisekė - gyvenu mažame socialiniame bute ir galiu valgyti benamiams skirtame restorane", - pasakojo vietos gyventoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"