TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europą apėmusi taupymo beprotybė

2012 10 03 11:59
"Propaguojant taupymą jau nueita kiek per toli", - mano Nobelio premijos laureatas P.Krugmanas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Taip mano Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas. Ispanijai priėmus rekordinio taupymo biudžetą ir reikalaujant, kad Graikija dar labiau taupytų, dienraštyje "The New York Times" jis išdėstė visiškai priešingą nuomonę, išvadindamas tokį drastišką taupymą pamišimu. 

"Koks nusiraminimas. Jau prieš kelias dienas tradicinė išmintis paskelbė, kad padėtis Europoje kontroliuojama. Europos centrinio banko pažadas supirkti obligacijas iš į bėdą patekusių vyriausybių, nuramino ir rinkas. Prasiskolinusioms valstybėms telieka susitaikyti su tuo, kad jos privalės dar labiau taupyti, nes tik su tokia sąlyga joms skolins Centrinis Europos bankas, ir viskas bus gerai", - rašo garsusis ekonomistas ir tęsia: "Tačiau tradicinės išminties atstovai pamiršo, kad šiuo atveju kalbama apie žmones. Todėl staiga Ispaniją ir Graikiją vėl sudrebino streikai ir milžiniškos demonstracijos. Šių šalių visuomenė taip parodė, kad jos kantrybė turi ribas. Matant, kad nedarbas jau pasiekė Didžiosios depresijos lygį ir vidurinioji klasė jau ėmė šiukšlynuose ieškoti maisto, kyla mintis, kad įgyvendinant taupymo programą jau nueita kiek per toli. Ir tai reiškia, kad jokio susitarimo pasiekti nepavyks."

Tuo metu dažniausiai komentuojama, kad Ispanijos ir Graikijos gyventojai tik nori vėlesniam laikui atidėti tą pasiaukojimą, kurį jie vis vien bus priversti demonstruoti. Bet tiesa ta, kad protestuotojai yra teisūs. Dar didesnis taupymas neduos jokios naudos. Visiškai neracionaliai elgiasi tie tariamai rimti politikai ir pareigūnai, kurie skatina tai daryti, nes toks taupymas sukels tik dar daugiau skausmo.

Imkime Ispanijos bėdas. Kokios yra tikrosios šios šalies ūkio problemos? Iš tiesų ši valstybė kenčia nuo pagirių, ją ištikusių atsibudus po namų statybos burbulo, kuris sukėlė ir ekonomikos bumą, ir infliaciją, dėl to Ispanijos pramonė tapo nepajėgi konkuruoti su likusia Europa. Kai tas burbulas sprogo, Ispanijai teko spręsti sunkią problemą, kaip išlikti konkurencingai. O tai skausmingas procesas, trunkantis ilgus metus. Jei Ispanija norėtų išeiti iš euro zonos, nors iš tiesų niekas nenori, kad ji žengtų tokį žingsnį, ji būtų pasmerkta dar daugybei metų didelio nedarbo.

Tačiau šias neišvengiamas kančias dar labiau padidins gerokas valstybės išlaidų apkarpymas. Ir šis apkarpymas suteiks daug skausmo vien dėl tikslo sukelti kuo daugiau skausmo. Pirmiausia, Ispanija nepateko į keblią padėtį todėl, kad jos vyriausybė buvo švaistūnė. Priešingai, krizės išvakarėse Ispanija turėjo biudžeto perteklių ir mažą skolą. Didelis deficitas atsirado tada, kai ūkis ėmė svaigti nuo augimo, tačiau kadangi valstybė naudojosi gaunamomis įplaukomis, dabar Ispanijos skolų našta nėra labai sunki. Tiesa, kad šiuo metu ispanai turi sunkumų skolindamiesi pinigų deficitui padengti. Tačiau didžioji dalis dabartinių sunkumų susijusi su baime, kad tauta susidurs su dar didesniais sunkumais - ne tik politine sumaištimi dėl labai didelio nedarbo. Nurėžus kelis taupymo biudžeto skirsnius, išsispręstų visos šios problemos.

Iš tiesų Tarptautinio valiutos fondo studijos rodo, kad išlaidų mažinimas gilios depresijos apimtose valstybėse tik dar labiau sumažins investuotojų pasitikėjimą, o tai paspartins ūkio nuosmukį. Kitais žodžiais tariant, ekonomikos padėtis rodo, kad Ispanijai nereikia dar labiau taupyti, nes iš tiesų tai tik pailgins sunkųjį periodą. Drastiškas svarbiausių visuomenės išlaidų apkarpymas, kai reikia padėti labiausiai pagalbos trokštantiems žmonėms, tik sumažins šalies perspektyvas sėkmingai išbristi iš krizės.

"Tai kodėl tuomet atsirado poreikis sukelti žmonėms dar daugiau skausmo?" - klausia P.Krugmanas.

Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad Europoje, kaip ir Amerikoje, labai jau daug rimtų žmonių ėmė garbinti taupymo kultą, jie tiki, jog biudžeto deficitas, o ne masinis nedarbas, yra aiškus dabarties pavojus ir kad deficito sumažinimas kažkaip savaime išspręs problemas, kurias sukėlė privataus sektoriaus piktnaudžiavimas.

Be to, bėda ta, kad didelė Europos, ypač Vokietijos, viešosios nuomonės dalis neteisingai supranta situaciją. Pakalbėkite su Vokietijos pareigūnais ir jie visi euro krizę pateiks kaip moralinę dilemą. Paseks pasaką apie valstybes, kurios gyveno ne pagal kišenę, o dabar neišvengiamai joms tenka skaičiuoti. Ir visai nesvarbu, kad iš tiesų viskas yra ne taip - kažkaip net nepatogu prisiminti faktą, kad Vokietijos bankai suvaidino svarbų vaidmenį finansuodami Ispanijos statybų burbulą. Toks požiūris nuodėmingas, tačiau jo vis tiek laikomasi.

Dar blogiau, kad tokios nuomonės laikosi ir daugybė Vokietijos rinkėjų, nes taip jiems aiškina politikai. Ir rinkėjai jais tiki, nes bijo, kad ir jie pateks į sunkią padėtį dėl Pietų Europos neatsakingumo. Vokietijos politikai nenori pritarti svarbiausiam žingsniui, t. y. imti skolinti ispanams bei kitoms į bėdą patekusioms tautoms ir nelaukti, kol prasiskolinusieji bus nubausti.

Žinoma, apie tai niekas nekalba. Bet būtent tai ir yra svarbu. Ir jau seniai atėjo laikas padaryti galą šioms žiaurioms nesąmonėms. "Jeigu Vokietija iš tiesų nori išgelbėti eurą, ji turi leisti Europos centriniam bankui daryti viską, kad būtų išgelbėtos prasiskolinusios valstybės, Ir jis privalo tai padaryti, kad nesukeltų žmonėms dar daugiau skausmo", - baigia savo straipsnį P.Krugmanas.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"