TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europą apsėdo plagijavimo maras

2012 07 27 5:59
Plagiatoriai tarp politikų: vengras P.Schmittas, vokietis K.T.zu Guttenbergas... /AFP/Scanpix nuotraukos 

Europoje vaidenasi plagijavimo ir mokslinio netikslumo šmėkla. Per pastaruosius 18 mėnesių turėjo atsistatydinti kai kurie aukšto rango politikai, tačiau skandalas purto ir gerbiamus Europos universitetus.

...rumunas V.Ponta, rusas V.Medinskis, rumunas I.Mangas.  

Daugelis Europos valstybių, o ypač Vokietija, nematė didelio reikalo kreipti dėmesį į plagijavimą - visi pasitikėjo mokslo pasaulio galia pačiam apsivalyti.

Praėjusį vasarį Vokietijos gynybos ministro Karlo Theodoro zu Guttenbergo daktaro disertacijos recenzentas aptiko nuplagijuotas pastraipas. Kai tai pasigavo laikraščiai, K.T.zu Guttenbergas neigė padaręs ką bloga, kaltinimus vadino absurdiškais. Jei supainiojo nuorodas, pažadėjo tai ištaisyti antrame leidime. Per kelias dienas interneto svetainėje, pavadintoje GuttenPlagWiki, grupė žmonių įrodė, kad ministras neteisus. Vos po dviejų savaičių jis turėjo atsistatydinti.

Bet tai dar nebuvo pabaiga. Netrukus kilo įtarimų, kad vieno buvusio politinio lyderio dukra taip pat nusiplagijavo savo disertaciją, šiam atvejui buvo įsteigta kita wiki svetainė VroniPlagWiki. Netrukus buvo demaskuota dar viena disertacija, ir taip galo nematyti. Šiuo metu svetainėje yra 27 įrodyti tokio plagijavimo atvejai.

Panašios problemos pasireiškė ir kitur Europoje. Rumunijos švietimo ministras ištvėrė poste vos savaitę ir turėjo pasitraukti dėl įtarimų akademinių darbų plagijavimu. Svarbus mokslo žurnalas "Nature" apkaltino Rumunijos ministrą pirmininką nusirašius dalį savo daktaro disertacijos. Jis tai neigia, sulaukė Mokslo etikos tarybos palaikymo, bet dabar kaltinimams pritaria dvi Rumunijos akademikų grupės, įskaitant Bukarešto universitetą, 2003 metais suteikusį jam daktaro laipsnį.

Vengrijos prezidentas jau prarado daktaro laipsnį ir dėl plagijavimo atsistatydino, o Rusijos kultūros ministras kaltinamas nusirašęs 16 pastraipų savo daktaro disertacijoje. Jis kaltinimus neigia.

Lengvai gaunama garbė

Tai visai nejuokinga. Daktaro laipsnis labai vertinamas, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija ir Austrija, kur įprasta kreiptis į žmones pagal jų titulus: Herr arba Frau Doktor iškelia žmogų aukščiau už visus kitus. Atrodo, jog kai kurie politikai nori pasinaudoti šio titulo automatiškai priskiriama pagarba ir kompetencija neinvestuodami į tai nei laiko, nei pastangų. Vien pažvelgus į kai kurių demaskuotų plagiatorių gyvenimo aprašymą kyla nuostaba, kaip jie galėjo atlikti tyrimus, sėdėti bibliotekose, amžiais laukti reikiamų knygų ir galiausiai viską parašyti atliekamu laiku, kai politiko gyvenimas ir taip perkrautas. 

"Koks skirtumas, juk jie nedėstys universitete, lai pasidžiaugia", - pasigirdo balsų. Tačiau plagijavimo virusas jau persimetė ir į Vokietijos profesūrą. Tie, kurie dėsto studentams, taip pat pagauti naudojantys "copy" ir "paste". Praėjusį mėnesį atskleista, kad daugiau nei trečdalis naujos knygos, mokančios teisės studentus deramai rašyti darbus, nuplagijuota, įskaitant ir diletantiškus gabalus iš "Vikipedijos". Ironiška, nuplagijuotas net skyrius apie plagijavimą. Tiesiog tam, kad parodytų, kokia tai užkrečiama liga, autoriai cituoja K.T.zu Guttenbergo disertaciją - deja, netiksliai.

Knyga buvo greitai pašalinta iš lentynų, o autoriai pažadėjo rasti kaltininkus - telieka stebėtis, koks tuomet yra žmonių, išvardytų kaip autoriai, vaidmuo, jei jie ne patys parašo knygą? Kaip gali universiteto dėstytojai, sukuriantys tekstus, labai artimus kitiems tekstams, bet be nuorodų į pastaruosius, išmokyti studentus geros mokslinės praktikos? (Dviejų autorių, Miunsterio universiteto daktarų, disertacijos yra naujausi svetainės VroniPlagWiki papildiniai.)

"Numuilinta" problema

Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje universitetai turi garbės lentas ir etikos tarybas, vyksta labai plačios diskusijos etikos klausimais, nustatytos procedūros dėl plagiatų. Vokietijoje to nėra, taip pat ir jokių procedūrinių instrumentų. Programa, vadinama plagiatų detektoriumi, aptinka kai kuriuos plagiatus, ypač kai nurašyta žodis žodin. Panašios programos randa toli gražu ne viską, bet Vokietijos universitetai dabar puolė jas pirkti.

Problema giliai įsišaknijusi ir įsisenėjusi. Vokietijos profesoriai linkę dirbti vieni, tik su jiems pavaldžiomis tyrimo grupėmis. Daugelis niekada nekritikuos kitų profesorių, apie problemas nediskutuojama, nėra oficialaus tikrinimo ar priežiūros. Dešimtmečiais Vokietijoje toleruojamas mokslinis netikslumas, o peržengus visas ribas - nusigręžiama. Kiekvienas, drįsdavęs viešai prabilti, būdavo skubiai nutildomas. Sąžiningi mokslininkai nusivylė matydami, kaip lengvai kiti išsisuka. Kai kurie Kotbuso universiteto dėstytojai pasipiktinę, kad daktaro disertacija, kurioje gausu teksto paralelių 40 proc. jos puslapių, oficialiai įvertinta tik kaip turinti "techninių trūkumų".

Disertacijos turėtų būti skelbiamos internete ir visiems prieinamos, kad būtų lengva jas patikrinti, o tos, kurios apgintos per pastaruosius penkerius metus, turi būti pasirinktinai recenzuojamos siekiant identifikuoti silpnąsias vietas. Tačiau tokioms priemonėms nėra pinigų, tad lieka neaišku, ar Vokietijos universitetai pradės kreipti rimtą dėmesį į plagijavimą, ar ir toliau numos ranka į šią problemą.

Akivaizdu, kad plagijavimas - ne vien Vokietiją apsėdęs maras, tad panašių priemonių reikia ir kitose Europos šalyse, galbūt netgi visose - tik taip Europos universitetų suteikiami aukščiausi mokslo laipsniai bus ir toliau gerbiami.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"