TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa dar gali apsigalvoti

2014 07 31 6:00
ES politikai tikisi finansiškai apsunkinti Vladimiro Putino galimybes tęsti savo misiją Ukrainos rytuose. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien įsigalioja griežtesnės sankcijos, kurias šią savaitę Europos Sąjunga (ES) ir JAV įvedė Rusijai dėl jos neteisėtų veiksmų Ukrainoje. Vakarai kalba apie kainą, kurią Kremlius greitai sumokės už įžūlią savivalę, tačiau pirmųjų sankcijų pasekmių neišvengia ir patys.

Ištisus mėnesius delsusi ir dvejojusi ES pagaliau ryžosi stipriau paspausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Naujomis sankcijomis Bendrija nusitaikė į Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius. Panašių poveikio priemonių ėmėsi ir Jungtinės Valstijos.

Rusijai įvestas ginklų embargas, į šalį draudžiama eksportuoti kai kurias technologijas. Taikomi apribojimai įmonėms, kurios, kaip įtariama, prisideda prie konflikto eskalavimo Ukrainoje. Papildytas ir vadinamasis persona non grata asmenų sąrašas.

Šįkart sankcijos skaudžiai atsilieps visam Rusijos bankų sektoriui. Šalies bankai nebegalės prekiauti akcijomis ar obligacijomis jokiose europietiško kapitalo rinkose.

Briuselio diplomatai žiniasklaidai teigė, jog tokiomis priemonėmis tikimasi finansiškai apsunkinti Rusijos galimybes tęsti V. Putino misiją Ukrainos rytuose. Kaip sakė viena lyderiaujančių politikių Europoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel, šis žingsnis buvo neišvengiamas atsižvelgiant į tai, kad Rusija jau kelis mėnesius nerodo jokio noro ieškoti kompromisų ir atsisakyti savo pretenzijų Ukrainoje.

ES kantrybės taurę galutinai perpildė MH17 lėktuvo katastrofa Donecke. Tuomet net ir savo interesais besirūpinančių stambiųjų Europos įmonių lobistai pripažino, kad su Kremliumi būtina elgtis griežčiau, ir nebestojo skersai kelio įvairius sankcijų scenarijus svarsčiusiems Bendrijos politikams.

Ukrainiečiai seniai lygina Vladimirą Putiną su žiaurumu garsėjusiais diktatoriais, šį toną pamažu perima ir Vakarų šalių gyventojai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Skaičiuoja pirmus nuostolius

Ekonomistai ne kartą aiškino, kad labiausiai ES dėl sankcijų karo su Rusija gali nukentėti Lietuva, Latvija ir Estija, tačiau ne Baltijos valstybėse, o Vokietijoje kilo didžiausias sujudimas dėl griežtesnių poveikio priemonių Kremliui.

Vokietijos ekonomistai įspėja, kad šalies įmonės susiduria su skolinimosi problemomis. Prekybos apimtis taip pat traukiasi. Reaguodami į susidariusią politinę situaciją investuotojai vengia rizikingų sandorių ir kaupia savo kapitalą. Didžiosios Vokietijos įmonės skelbia, kad jų pajamos po truputį mažėja, ir tai vertina kaip neslūgstančios įtampos Europoje pasekmes. Stambiomis sumomis rizikuojantys bankai peikia politikus ir ragina atidžiau strateguoti tolesnius politinius ėjimus.

Sunerimę ir su Maskva glaudžiai susijusių Didžiosios Britanijos įmonių vadovai. Labiausiai nukentėjusi – britų naftos milžinė „British Petroleum”. Kompanijos akcijų vertė, kaip skelbia Vokietijos dienraštis „Deutsche Welle”, nuo tada, kai buvo įvestos ankstesnės sankcijos, jau smuko 2,5 procento. „British Petroleum” priklauso 20 proc. Rusijos naftos įmonės „Rosneft”, kuriai taikomos sankcijos, akcijų. Nenuostabu, kad nuostolių išsigandę britai reikalauja skaitytis su Kremliumi ir neskubėti skelbti naujų poveikio priemonių.

Sankcijas gali atšaukti

Kalbėdamas apie sankcijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pareiškė, jog šįkart Bendrija tikrai griežtai įspėja Rusiją, tačiau kartu priminė, kad jos gali būti bet kada atšauktos. Svarbiausia sąlyga jau girdėta – Kremlius turi baigti kurstyti neramumus Ukrainoje.

Atrodytų, Europa vis dar dvejoja. Šiaip ar taip, atšaukti sankcijas tikrai nebūtų labai paprasta. Kol kas numatyta, kad naujosios poveikio priemonės galios vienus metus, bet po trijų mėnesių ES planuoja jas peržiūrėti ir prireikus – pakeisti arba atšaukti. Viskas priklausys nuo to, kokios politinės nuotaikos tuo metu dominuos Europoje ir ką iki tol bus nusprendusi daryti kol kas be skrupulų besielgianti Rusija.

Greitai Baltarusijoje vyks derybos, kuriose dalyvaus Ukrainos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Rusijos atstovai. Viliamasi, kad per jas paaiškės, kaip į naują Bendrijos poziciją pasiryžęs reaguoti V. Putinas. Kol kas jo atpirkimo ožiu tapo Lenkija – jau nuo rytojaus, rugpjūčio 1 dienos, į Rusiją uždrausta įvežti lenkiškas daržoves ir vaisius.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"