TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa - dujų karo įkaitė

2009 01 09 0:00
Bulgarijai visiškai netekus dujų, žmonės puolė į parduotuves ieškoti elektrinių šildymo prietaisų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijai visiškai nutraukus dujų tiekimą per Ukrainos vamzdynus Europą ištiko dar neregėta energetinė krizė.

Rusijos dujų kompanijos "Gazprom" ir Ukrainos valstybinės energetikos kompanijos "Naftogaz" derybose nepasiekta jokių rezultatų, o trišalis susitikimas Briuselyje, kuriame turėjo dalyvauti ir Europos Sąjungos (ES) atstovai, neįvyko - Rusijos delegacija taip ir nepasirodė.

Ukraina mėgino paaiškinti, kodėl sustabdytas dujų tiekimas Europai.

"ES bendros energetikos politikos nebuvimas, kai pasirašomos atskiros dvišalės sutartys, leidžia Rusijai skaidyti Europą", - sakė Ukrainos Aukščiausiosios rados narys, ES integracijos komiteto vadovas Borisas Tarasiukas. Kalbėta apie tai, kad Europą ištikusi dujų krizė yra politinė, ir tai ne tik Rusijos ir Ukrainos, bet ir visos Europos energetinio saugumo klausimas.

ES rengiasi siųsti ekspertų misiją, kuri kompresorinėse stotyse stebėtų, kaip vyksta dujų tiekimas. Ukraina sutinka įsileisti ES kontrolierius.

Ukraina teigia, kad techninės galimybės leistų pilnai atnaujinti dujų tiekimą Europai per 36 valandas. Dujos bus pradėtos tiekti iškart, kai tik Rusija atsuks čiaupus, neatsižvelgiant į tai, ar bus sutartis su Rusija, ar ne.

"Gazprom" trečiadienį visiškai nutraukus gamtinių dujų tiekimą Europai per Ukrainą - o tai yra penktadalis visų ES suvartojimo dujų - kelios šalys atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, juolab, kad didelę Europos dalį užgriuvo žiemos šalčiai. Slovakija ir Rumunija paskelbė energetinę nepaprastąją padėtį, Bulgarija nurodė normuoti dujas pramonei, o Vengrija, Kroatija ir Bosnija pranešė, kad dujų tiekimas iš Rusijos visiškai nutrūkęs jau dvi dienas. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be šildymo.

Bulgarija prašo paleisti reaktorių

Ypač sunki padėtis susiklostė Bulgarijoje, skurdžiausioje ES valstybėje. Tai buvo šalčiausia metų savaitė šioje šalyje, o apie 15 tūkst. namų ūkių liko be šildymo. Nutrauktas energijos tiekimas beveik visai Bulgarijos pramonei. Sostinėje Sofijoje nebešildomas viešasis transportas. Vartotojai bando šildytis elektra ir iš parduotuvių išgraibstė visus elektrinius radiatorius. Taupant elektrą išjungtas parlamento ir Nacionalinio teatro apšvietimas, tamsu ir daugelyje gatvių. "Tai absurdiška situacija XXI amžiuje, - pareiškė Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Petaras Dimitrovas. - Vienintelė išeitis Bulgarijai - atnaujintas dujų tiekimas. Į šalį ateina tik vienas dujotiekis - iš Ukrainos."

Bulgarija 92 proc. visų jos suvartojamų dujų gaudavo iš Rusijos ir, kitaip nei Turkija ir Graikija, neturi priėjimo prie jokių kitų dujų šaltinių. Dviem milijonams (iš 7,6 mln.) gyventojų šildymas tiekiamas iš centralizuotų dujomis kūrenamų stočių. Be to, šalis turi tik vieną požeminę saugyklą šiaurės vakaruose. Ten esami rezervai, įvairiais vertinimais, galutinai išseks po mėnesio ar trijų.

Susiklosčius tokiai dramatiškai padėčiai Bulgarijos prezidentas Georgi Purvanovas prabilo apie tai, kad vėl turi būti paleisti Kozlodujaus atominiai reaktoriai. Vykdydama stojimo į ES sąlygas Bulgarija uždarė 4 iš 6 laikytų nesaugiais reaktorių. G.Purvanovas sako, kad 2006 metų pabaigoje sustabdytas trečiasis reaktorius turi būti vėl paleistas, nes "dar kritiškesnė padėtis vargu ar įmanoma".

Kol kas ES apie tai nenori nė girdėti, bet ši mintis plačiai aptarinėjama Bulgarijoje, ją palaiko žiniasklaida.

Jau kurį laiką oro temperatūra šalyje siekia 16 laipsnių šalčio ir, prognozuojama, tokia išliks mažiausiai savaitę.

Proga Lietuvai

Europos parlamento narė Danutė Budreikaitė įsitikinusi, kad ši naujausia dujų krizė Europoje - tai galimybė Ignalinai ir grėsmė Šiaurės dujotiekiui.

"Rusijos veiksmai rodo, jog ši šalis neturi pakankamai dujų, o Šiaurės dujotiekio, kurio taip laukia Vokietija, projektas apskritai gali būti neįgyvendintas", - sakė D.Budreikaitė. Ji priminė, kad Rusijos dujų ištekliai riboti, o eksportuojamas dujas ji perka iš Azijos šalių. Kilus problemoms, Rusija bando ieškoti kaltų. Panašiai mano Suomijos, kai kurie Vokietijos ir Vengrijos europarlamentarai.

Bulgarijai paprašius Europos Komisijos (EK) leidimo įjungti Kozlodujaus atominės elektrinės reaktorius, ir Lietuva galėtų kelti Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo klausimą. D.Budreikaitės įsitikinimu, tai gera proga naujajai Lietuvos Vyriausybei dar kartą pagalvoti apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atidėjimą vėlesniam laikui, o ne remtis EK atstovybės Lietuvoje pareigūnų politikavimu.

Panašiai teigia ir europarlamentaras Eugenijus Gentvilas. "Europiečiai, manantys, jog tai tėra komercinis dviejų kompanijų ginčas, turėtų pagaliau suprasti, kad tai politika, vykdoma vamzdžiais - šįkart ne pabūklų, o dujų vamzdžiais. Matyt Europai reikia gerokai pašalti, kad suprastų, koks svarbus bendros energetinės ES politikos kūrimas", - sakė jis.

"Gazprom" prasiskolinęs iki ausų

"Gazprom" įsivėlė į tokį dujų karą su Ukraina ir visa Europa pirmiausia todėl, kad jam pačiam reikia gelbėtis nuo krizės.

Nors Maskva ir bando prie Dniepro realizuoti savo politines ambicijas (ji ketina tiesti dujotiekį apeidama Ukrainą ir taip smogti nelojaliam kaimynui), tačiau iš tiesų valstybinio dujų koncerno veiksmus lemia labai proziškos priežastys - Kremliaus sukurtam gigantui, kaip ir visai Rusijai, pinigų trūksta labiau nei kada nors anksčiau. Dėl naftos ir dujų kainų kritimo šiandien koncerno akcijos vertos 5 kartus mažiau nei prieš metus.

"Gazprom" prasiskolinęs iki ausų. Jo finansiniai įsipareigojimai sudaro 50 mlrd. dolerių, arba tiek pat, kiek Indijos, Kinijos ir Brazilijos skolos kartu sudėjus.

Rusijoje labai sparčiai tirpsta sukauptas biudžeto rezervas - per 5 mėnesius jis sumažėjo 25 procentais, o juk jos biudžetas 65 proc. priklauso nuo pajamų, gaunamų už parduotas žaliavas.

Padėtis dar labiau pablogėjo pasaulyje įsismarkavus ūkio krizei. Pirmą kartą Rusijos žiniasklaidoje atsirado straipsnių, teigiančių, kad V.Putino ir D.Medvedevo duetas yra ne toks jau stiprus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"