TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa ieško stiprių lyderių

2012 04 26 6:03

Prancūzijos prezidento rinkimai - tik pirmieji iš visos virtinės rinkimų, kurie šiais metais nuoš per Europą. Naujienos agentūros "Bloomberg" vertinimu, tokių svarbių metų Europa nematė jau daugiau kaip tris dešimtmečius, kai irgi reikėjo vieningai kovoti su ekonominiu nuosmukiu. 

Pikti Prancūzijos rinkėjai, kaip ir prieš 30 metų, gali nuversti dabartinį prezidentą. Taip su savo valdžia 2011-ųjų gruodį pasielgė ispanai, o praėjusį mėnesį - slovakai.

Tik neaišku, ar naujieji lyderiai bus tokie pat tvirti kaip tie, kurie padėjo ištraukti žemyną iš naftos krizės praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Garsusis ketvertukas - Margaret Thatcher, Ronaldas Reaganas, Francois Mitterrand'as ir Helmutas Kohlis - atrodo nepralenkiamas. Šiandien Europos valstybėms reikia stiprių politinių lyderių, jei nori susitvarkyti savo fiskalinius namučius, atgaivinti ekonomiką ir efektyviai varžytis su iškilusiomis pasaulio galiomis Kinija ar Brazilija. 

Norėtųsi, kad per būsimas politines kampanijas Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje ir Airijoje politikai aiškiai pasakytų, kas palaužė Europą, kiek kainuos ją pataisyti, kiek bus prarasta fiskalinio suverenumo gelbėjant euro zoną ir kaip jie planuoja visa tai išspręsti. Tada beliks tikėtis, kad daugiausia rinkėjų balsų gaus tie, kurie pasiūlys protingiausius planus. Nors vargu ar taip nutiks.

Nei Nicolas Sarkozy, nei jo varžovas socialistas Francois Hollande'as nepanoro pasakyti tiesos rinkėjams: Prancūzija nebegali toliau apsimetinėti, kad yra "sala", atsitverti nuo pasaulinės konkurencijos sienomis, dirbti 35 valandas, išeiti į pensiją 60-ies ir tikėtis, kad toliau klestės. Ateities Europos socialinės valstybės modelis veikiau yra toks: mažesnės valstybės išlaidos ir lankstesnė darbo rinka.

Tačiau abu Prancūzijos kandidatai į prezidentus, užuot kalbėję apie tai, daugiau dėmesio skyrė imigracijai ir ekonomiškai visiškai nereikšmingiems mokesčiams, kuriais apkraus turtinguosius, ir žadėjo suvaldyti valstybės deficitą. Šiuo atveju N.Sarkozy planas atrodo priimtinesnis. Jis, priešingai nei F.Hollande'as, nežadėjo didinti valstybės išlaidų, kurios ir taip siekia 56 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau nė vienas kandidatų atvirai nepasakė, ko iš tiesų reikia Prancūzijai, kad ji būtų konkurencinga pasaulyje.

Tuo metu devintojo dešimtmečio Europos lyderiai stiprino Europą, nutiesė kelią Europos Sąjungos (ES) rinkai ir Mastrichto sutarčiai, kurioje buvo įtvirtinta bendra valiuta. Šiuolaikiniai Europos vadovai, vėl susidūrę su ekonomikos krize, apie didesnę integraciją daugiau kalba negu daro. Vokietijos kanclerė Angela Merkel mėgina įtikinti Šlėzvigo-Holšteino ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių rinkėjus, kad nerizikuos Vokietijos deficitu gelbėjant eurą arba Graikiją, ką jau kalbėti apie Ispaniją ar Italiją. Abi šios Vokietijos žemės rengia rinkimus atitinkamai gegužės 6-ąją ir gegužės 13 dieną. Tai bus gera repeticija A.Merkel prieš rinkimus kitąmet, kai jos Krikščionių demokratų sąjunga vėl mėgins laimėti.

Jei A.Merkel iš tiesų nuoširdi savo rinkėjams, euro zonai lemta įskrieti į krizių sūkurį. Gegužės 31 dieną savo nuomonę dėl ES tarpvyriausybinės sutarties turėtų pasakyti airiai. Nors jie turi finansinių paskatų pritarti sutarčiai, emocijos gali užgožti sveiką protą. Graikijoje pirmalaikiai parlamentiniai rinkimai vyks gegužės 6-ąją. Dviem didžiausioms Graikijos politinėms partijoms PASOK ir "Naujoji demokratija" iš viso nereikia pateikti rinkėjams jokių vizijų, kaip gelbėti ekonomiką. Už jas tai padarė kreditoriai. Kaip rodo visuomenės apklausos, graikai baus partijas už nesugebėjimą kontroliuoti situacijos: abiem kartu sudėjus prognozuojama vos 30 proc. balsų.

Rinkėjų nuotaikos bjaurios visame žemyne, paramą lengvai užsitikrina kairiųjų ir dešiniųjų populistai. Prancūzijoje atgimimu džiaugiasi komunistai. Graikijoje politinį vakuumą užpildo antieuropietiškos partijos - Graikijos komunistų partija ir neofašistinė "Auksinė aušra". Žemyno demokratinėms institucijoms teks atlaikyti jų jėgą, kad nebūtų pridaryta dar daugiau žalos.

Nors rinkėjai labai pyksta, jie ir finansinės rinkos nusipelno sąžiningesnio lyderių vertinimo apie tai, kas laukia ekonomikos globaliame pasaulyje, kur krašto vadovai nebegali vieni prisiimti visos atsakomybės už valstybės ūkį. Prancūzijai teks mažinti viešąsias išlaidas ir keisti darbo rinkos taisykles. Vokietijai reikės labiau rizikuoti, kad pagelbėtų eurui, t. y. daugiau importuoti iš kaimynių ir mažiau į jas eksportuoti. Graikija turės tapti šalimi, kurios mokesčių mokėtojai - sąžiningi, o valstybės institucijos - skaidrios. Tikroji lyderystė ir siejama su tuo, ar pavyks rinkėjus įtikinti, jog tokios permainos būtinos.

"Bloomberg", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"